Visą 10-metį Šilutės rajone klojami nauji centralizuoti nuotekų tinklai, kurių įrengimą finansuoja Europos Sąjunga, bet rajone yra daug sodybų, neprisijungusių prie naujųjų tinklų. Nedaugelis iš tų sodybų savininkų rūpinasi aplinkos apsauga – yra įsirengę šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias nuotekų duobes ar individualius nuotekų valymo įrenginius. Dauguma buitines nuotekas leidžia į upelius ar melioracijos sistemas.
Tikrina aplinkosaugininkai
Ar aplinkosaugininkai dažnai aptinka gamtą teršiančius gyventojus, įsirengusius išgriebimo duobes be dugno, iš kurių visas turinys sunkiasi į žemę? Ar yra atvejų, kai kanalizacijos turinys išleidžiamas į vandens telkinius?
To klausiame Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) direktoriaus Andriaus Kairio ir Šilutės rajono agentūros vedėjos Galinos Misevičienės.
Jie sako, kad padėtis pamažu gerėja ir civilizuotą nuotekų tvarkymo būdą renkasi vis daugiau Šilutės rajono gyventojų.
Tačiau būna visko. Apie netinkamus nuotekų tvarkymo būdus aplinkosaugininkams pranešama ir per Bendrąjį pagalbos centrą, ir tiesiogiai, ir jie važiuoja tikrinti tokių pranešimų. Reidai vyksta ir negavus pranešimų, tiesiog pasirinkus kokią nors seniūniją.
Pasak A.Kairio, komisija per dieną apeina visą gyvenvietę ir nesitenkina vien dokumentų peržiūra: žiūri, ar per mėnesį išvežamų nuotekų kiekis realiai atitinka sodybos gyventojų skaičių, tikrinamas išgriebimo duobių sandarumas – ar jos turi dugną, ar nėra iš jų išvesta kokių vamzdžių, ar nuotekos nesiveržia per viršų.
Nustačius pažeidimus, skiriamos baudos ir reikalaujama pašalinti trūkumus.
Visgi A.Kairys pasidžiaugia, kad žmonių atsakomybės jausmas auga, ir vis daugiau jų ieško civilizuotų būdų atsikratyti nuotekomis.
Direktorius mano, jog tikras proveržis šioje srityje bus naujovė, kurios imasi Aplinkos ministerija – individualių nuotekų tvarkymo apskaitos ir kontrolės sistemos sukūrimas ir įdiegimas. Ją įdiegus aplinkosaugininkai matytų kiekvienos sodybos nuotekų kiekius. Bet kol tokios sistemos nėra, tenka rengti reidus ar skubėti tikrinti kaimynų pranešimus.
Yra modernių individualių valymo įrenginių
Kaimuose, kur nėra centralizuotos kanalizacijos sistemos, gyventojams reikėtų įsirengti modernius individualius nuotekų valymo įrenginius. Jais išvalytas nuotekas galima leisti tiesiai į gamtą. Tačiau jie populiarumu dar nesilygina su tradicine lietuviška nuotekų „bačka“. Pasak UAB „Šilutės vandenys“ vadovų, visame rajone gali būti tik kelios dešimtys sodybų, turinčių šiuolaikiškus individualius valymo įrenginius.
Viena jų – kaimo turizmo sodyba „Pakalnės vingis“. Jos šeimininkas Raimondas Plikšnys individualius valymo įrengimus įsirengė prieš 15 metų. Šeima planavo turizmo verslą, tad suprato, kad toks sprendimas bus patogiausias. Juo labiau kad magistralinės kanalizacijos trasos yra labai toli nuo šio atokaus Rusnės salos kampelio.
„Mokėjau apie 12 000 litų, ir tada tai pasirodė skausminga. Bet kainą greit užmiršau, nes pamačiau, kad tai patogiau ir pigiau, nei nuolat rūpintis duobės išgriebimu. Vieną mažą – gal 3 kub. m talpos – duobę ir dabar turiu sodyboje, tai jos išvežimas per mėnesį atsieina apie 45 eurus“, – sako verslininkas.
Kartą per 3 metus jis išvalo savo valymo įrenginius ir užpila naujo dumblo – tai ir visa jų priežiūra.
Lietuvoje yra nemažai įmonių, siūlančių savo paslaugas įrengti sodybose nuotekų valymo įrenginius. Toks įrenginys reikalingesnis namuose, kur gyvenama nuolat, kitu atveju užtenka nuotekų rezervuaro. Ir kanalizacijos rezervuaro (išgriebimo duobės), ir nuotekų valymo įrenginių įrengimo sąlygos tos pačios – atstumas nuo kaimyno namo iki įrenginio ar rezervuaro turi siekti bent 8 metrus.
Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas sako, jog patiems įsirengti nuotekų sistemą nėra sudėtinga. „Individualiam namui skirti nuotekų valymo įrenginiai priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, todėl jų statybai pakanka supaprastinto statybos projekto, kurį reikia suderinti tik su savivaldybe“, – sakė jis.
G.Misevičienė primena, kad nuotekų valymo įrenginių įrengimą reglamentuoja Aplinkos ministerijos norminiai dokumentai, o savininkui tereikia pagalvoti apie sanitarinių mazgų skaičių name, gyventojų skaičių ir vonios tūrį, nes tai lemia susidarančių nuotekų kiekį.
Nuotekų tvarkymo reikalavimai
Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo reikalavimus, asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas (individualiuose nuotekų valymo įrenginiuose, septinėse sistemose, nuotekų kaupimo rezervuaruose), privalo:
1) užtikrinti tokių sistemų priežiūrą (eksploataciją) Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka ir sudaryti sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ar jų valymo metu susidarančio dumblo transportavimo į nuotekų tvarkytojo valymo įrenginius;
2) atiduoti nuotekas ar jų valymo metu susidarantį dumblą nuotekų tvarkytojui.
Nuotekų kaupimo rezervuarai, septikai turi būti sandarūs, uždari. Naujai įrengiamų rezervuarų minimalus tūris turi būti toks, kad sutalpintų per 7 dienas objekte susidarančias nuotekas. Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimą, eksploatavimą ir kontrolę reglamentuoja tvarkos aprašas (TAR, 2015-01-12, Nr. 426).
