Prieš savaitę vykęs rajono Neįgaliųjų draugijos ataskaitinis susirinkimas, kaip jau ne kartą yra buvę, ir šį kartą virto nepamatuotų ambicijų karu. Svečiai – rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atstovai stebėjosi, kad nemažai priekaištų savo pirmininkei ir tarybai nuolat išsakantys neįgalieji į susirinkimus, kur galėtų konstruktyviai spręsti problemas, nevaikšto – iš 500 narių jų atėjo vos trys dešimtys.
Susirinkusieji neįstengė ramiai išklausyti net ataskaitų už praėjusių metų darbus ir papylė priekaištų laviną ant pirmininkės Laimos DULKYTĖS, draugijos tarybos narių ir Maisto banko paramą skirstančių žmonių galvų.
Minėjo daug gražių darbų
Pirmininkė L.Dulkytė savo atsakaitoje minėjo pernai vykdytą socialinės reabilitacijos projektą, teikiamas skalbimo, maudymo, masažo, pavėžėjimo ir kitas paslaugas. Draugija iš Šilutės ligoninės gavo vertingą dovaną – reguliuojamą masažo stalą, kuris žymiai patogesnis ir neįgaliesiems, ir masažistui.
Draugijoje veikia rankdarbių būrelis, kuriame apie 40 neįgaliųjų, vadovaujami Zinaidos Mikelionis, gamina daug gražių daiktų: papuošalų, atvirukų, paveikslų.
Tarybos nariai nevaikštantiems draugijos nariams – o tokių yra 26 – į namus nuneša knygų, užsako laikraščius. Jau 6 metai gyvuoja moterų ansamblis „Kvietkelis“, dalyvaujantis visuose rajono ir net respublikiniuose renginiuose, nuolat saviškius linksminanti kapela „Šilo aidai“.
Anksčiau garsiai Neįgaliųjų dieną paminėdavę Šilutės neįgalieji pernai sumąstė kitaip. Ta proga jie aplankė 22 sunkius ligonius – tuos, kurie įprastai negali dalyvauti bendruose renginiuose.
Paminėta nemažai vasarą surengtų ekskursijų, plaukimas po marias, poilsis Šventojoje, kolegų iš Pasvalio priimtuvės ir jiems surengta ekskursija po Pamario kraštą.
Šilutės neįgalieji jau 2 metus dalyvauja Maisto banko akcijose, tad ir šios organizacijos nariams išdalijama daug maisto paketų. Sunkiems ligoniams jie nuvežami į namus. L.Dulkytė dėkojo savanoriams, negailintiems savo laiko ir dirbantiems šį neatlygintiną darbą.
„Aš ir visi čia dirbantys žmonės norime, kad jūs visi čia jaustumėtės kaip savi tarp savų“, – ataskaitos pabaigoje sakė pirmininkė.
Nori paramos – kreipkis
Tačiau dar nebaigus skaityti kitų ataskaitų paaiškėjo, kad ne visi draugijoje jaučiasi „savi tarp savų“. Nežinia kodėl, bet advokatauti draugijos nariui Jonui Rosinui ėmėsi Pranas Kuzminskas. Jis tikino, jog Jono šeima – didelė, tačiau jam kažkodėl niekas neskiria Maisto banko paramos.
Paramą gauti norinčiųjų dokumentus priimanti Aldona Petkienė net nustebo dėl tokio pareiškimo. Ji sakė, jog dar nė vienam prašiusiam paramos maistu nebuvo atsakyta, jei tik žmogaus pajamos atitiko nustatytus reikalavimus. A.Petkienė paprašė patį Joną pasakyti, ar jis bent kartą kreipėsi tos paramos, ar atnešė dokumentus apie šeimos sudėtį ir pajamas? J.Rosinui beliko pripažinti, kad to jis nė nedaręs.
„Iš kur mes turime žinoti jūsų šeimos narių skaičių ir pajamas, kiek vaikų ir anūkų kartu gyvena ir kiek išleidžiate vaistams? Juk negalime lįsti žmogui į dūšią ir kiekvieno klausinėti, kiek pašalpų jis gaunantis?“ – stebėjosi A.Petkienė ir L.Dulkytė.
Kur prapuolė 2000 litų?
Pradėtos skaityti finansininkės Vaidos Paškauskienės ataskaitos neįgalieji irgi neįstengė išklausyti iki galo. Genutė Pleitienė ant susirinkimo pirmininkaujančiųjų stalo nunešė rašytinį paklausimą dėl, anot jos, nežinia kur prapuolusių 2000 litų. Šiuos pinigus pernai draugijai skyręs UAB „Žibai“ vadovas Steponas Kazlauskas esą nurodė, kad jie turį būti išdalinti sunkiai gyvenantiems vyresniems draugijos nariams. Tuo tarpu pirmininkė už juos suremontavusi draugijos automobilį, kuriuo dar ir namo važinėjanti.
L.Dulkytė aiškino, kad į sąskaitą pervestų pinigų ji kada panorėjusi paimti ir po 10 litų išdalinti visiems negalinti ir to nedariusi.
Tuo metu buvo sugedęs draugijos automobilis, tad pritarus tarybai, tie pinigai ir buvo paimti jos remontui. „Jūsų kalbos nepagrįstos“, – bandė aiškintis pirmininkė.
„Nėra ko su valdiška mašina į namus važinėti, kad tokios brangios detalės“, – nenusileido G.Pleitienė, kuri, beje, net nėra šios draugijos narė.
Kalbėti susiruošusiam Socialinės paramos skyriaus vedėjui Alvidui Šimelioniui irgi nebuvo leista ramiai to padaryti. Dana Jucikienė čia pat įbruko jam į rankas telefoną ir liepė pasikalbėti su S.Kazlausku. Prie sienos priremtam vedėjui nebeliko nieko kito, kaip tik, laukiant visam susirinkimui, „į triūbelę“ kartoti „taip, aha, supratau…“. Vėliau jis bandė susirinkimo dalyviams perteikti taktiškus S.Kazlausko žodžius, kurių mintis buvusi maždaug tokia: verslininkas daugiau niekada nebenorėtų turėti reikalų su Šilutės neįgaliųjų draugija, nes tikrai tikėjosi, kad dovanoti pinigai bus išleisti ne mašinos remontui.
Piktinasi maisto dalybomis
Daug priekaištų išsakyta dėl Maisto banko skiriamos paramos, o tiems, kurie tądien priekaištų nereiškė, tapo aišku, kokie teisingi buvo A.Šimelionio žodžiai: „Jei nori susipykti – skirk kam nors paramą…“.
D.Jucikienė tvirtino vieną dieną atėjusi pažiūrėti, kaip skirstomi maisto produktai ir… buvusi užspausta į kampą su visu stalu. Moteris tvirtino pastebėjusi, kad visi dalijantieji buvę „labai nepatenkinti“ jos dalyvavimu.
L.Dulkytės žodžiai, kad visi, kas nori dirbti šį darbą, gali bet kada ateiti ir tai daryti, kad skelbimų lentoje nuolat kabo apie tai informuojantis skelbimas, regis, nuskendo pasipiktinimo jūroje, ir juos girdėjo tik maža dalis susirinkimo dalyvių.
Menkai gelbėjo ir iš Katyčių sen., Stubrių kaimo, atvykusio Vytauto Gedvilos priminimas, kad Maisto bankas – savanoriškais pagrindais dirbanti ir pelno nesiekianti organizacija, kurioje dirba tik savanoriai. Nepadėjo ir kitų savanorių įrodinėjimai, kad tai nėra lengvas darbas – tenka valandų valandas stovėti parduotuvėse prašant paramos, vėliau – ilgai rūšiuoti maisto produktus.
Socialinės paramos skyriui irgi teko įsikišti tada, kai Švėkšnos padalinio neįgalieji pasiskundė negaunantys Maisto banko paramos. Vedėjas dar kartą priminė, kad draugija vienija viso rajono – ne tik miesto neįgalius žmones, vadinasi, visiems turėtų tekti ir jos parama.
Dana Ričkienė piktinosi, kad nežinia kur dingo gauti neįgaliųjų vežimėliai ir lazdos, jie esą atiduodami tik saviems draugams, o „biednieji“ jų negaunantys. L.Dulkytė sakė, jog vežimėliai ir lazdos sukrauti garaže ir jų gavo visi, kas prašė.
Meras ir A.Šimelionis tvarkos nepadarys
A.Šimelionis patvirtino, kad ir savivaldybėje gaunama nemažai neįgaliųjų skundų dėl esą draugijoje vykstančių negražių dalykų.
Bet jis stebėjosi, kad tiek daug žmonių atvyksta į seniūnijose rengiamas neįgaliųjų šventes, tačiau tik tokia maža dalis jų tenori sužinoti, kas iš tiesų vyksta draugijoje. D.Ričkienė replikavo, kad laikraščiuose skelbiamos informacijos neužtenka, kad tarybos nariai turėtų kiekvienam neįgaliajam paskambinti ir pakviesti į susirinkimą.
A.Šimelionio nuomone, pirmininkės ataskaitoje turėtų atsispindėti ne tik gražūs dalykai, bet ir problemos, apie kurias L.Dulkytė nekalbėjo. Tačiau problemų šioje draugijoje esama rimtų, nes net pačiam rajono merui Virgilijui Pozingiui pernai teko kviestis draugijos vadovus ir kalbėtis su jais. Pagaliau tikrai ne šiaip sau į Šilutę buvo iškviestas ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmas Jančauskas. Jis siūlė rengti rinkiminį susirinkimą ir rinktis kitus vadovus.
„Bet kad jūsų tik 30 susirenka, tai kaip jūs atstovausit visus 500 narių ir rinksit tą pirmininką?..“ – klausė A.Šimelionis.
Anot vedėjo, šioje organizacijoje trūksta viešumo. Neįgaliesiems teks suvokti, jog nei meras, nei Socialinės paramos skyrius tvarkos nepadarys, neįgalieji turi būti savarankiški ir spręsti savo problemas.
Vedėjo pavaduotoja Loreta Valienė informavo, kad šiemet socialinės reabilitacijos projektui skirta dvigubai daugiau lėšų nei pernai – 90 tūkstančių atkeliaus iš Neįgaliųjų reikalų departamento, dar daugiau nei 9 tūkst. litų pridės rajono savivaldybė. Tad draugijos teikiamomis paslaugomis gali naudotis visi, kam reikia. Bet neįgaliųjų draugija privalo turėti ir apyvartinių lėšų, tad kai kurių jos narių priekaištai, jog tenka po litą – kitą sumokėti už skalbimą ar maudymąsi, irgi neturi pagrindo.