Ir Šilutė sugebėjo pakinkyti vėjo, vandens, biokuro ir saulės energiją

ELEKTRINES 1Politikų kelionė po atsinaujinančios energetikos objektus

Neseniai du rajono savivaldybės vadovai lankėsi Švedijoje, Ronneby savivaldybėje, kur gilinosi į švedų patirtį atsinaujinančios energetikos srityje.

Ko gero, tik toje kelionėje vadovai įsitikino, kad ir mūsų Savivaldybė šioje srityje turi visai neprastų pasiekimų.

Todėl praėjusią savaitę Rajono Tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Balčytis šio komiteto nariams surengė išvažiuojamąjį posėdį po mūsų rajone veikiančius atsinaujinančios energetikos objektus. Kolegoms politikams jis pasakojo, kad tai, ką jam tris dienas rodė švedai, Šilutėje jis gali parodyti per tris valandas.

Atsinaujinančio kuro panaudojimo srityje per dešimtmetį Šilutės savivaldybė yra pasistūmėjusi tikrai nemažai. „Šilutės šilumos tinklų“ katilinėse naudojamo kuro didžioji dalis – 80 proc. – medžio drožlės ir šiaudai. Rajone veikia trys vėjo jėgainių parkai – Vilkyčių, Sakūčių bei Didšilių laukuose. Ramučiuose veikia hidroelektrinė, Juknaičių seniūnijos Vyžių kaime pradėjo veikti ir pirmoji mūsų rajone saulės energijos jėgainė.

Tikslas – visa šiluma iš biokuro

„Šilutės naujienos“ ne kartą rašė apie UAB „Šilutės šilumos tinklai“ siekį kitais metais paleisti ketvirtą 10 megavatų galios katilą, kuris šilumos energiją išgaus degindamas biokurą – medienos drožles. „Šilumos tinklų“ direktorius Algis Šaulys atvykusiems politikams pasakojo, kad jau kitąmet Šilutės katilinėse bus deginamas tik biokuras. Bus atsisakyta iš Kazachstano atvežamo mazuto, kuriam pirkti kasmet būdavo išleidžiama per 2 mln. Lt.
ELEKTRINES
A.Šaulys pasakojo, kad naujam biokatilui statyti trečdalį lėšų tikimasi gauti iš Valstybės investicijų programos, tačiau teks investuoti ir apie 5 mln. litų savų lėšų. „Tokios sumos neturime, todėl teks imti 5 mln. litų paskolą iš banko“, – aiškino A.Šaulys.

Žinant, kad šiuo metu Savivaldybė už jos įstaigų šildymą „Šilutės šilumos tinklams“ dar yra skolinga 2,6 mln. litų, nesunku suskaičiuoti, kad jei „Šilumos tinklai“ atgautų Savivaldybės skolą, iš banko galėtų imti perpus mažesnę paskolą. Tačiau tema apie Savivaldybės nemokumą pernelyg skaudi rajono mero pavaduotojui A.Balčyčiui ir jis pradėtą šią temą nukreipė visai kita linkme.

A.Šaulys rajono politikams pasigyrė, kad per metus atlikus suplanuotus darbus – pastačius naują katilą ir rekonstravus Šilutės miesto Laisvės alėjos šilumos trasas – įmonės gaminamos šilumos kaina bus tarp penkių pigiausios šilumos gamintojų Lietuvoje – apie 20 centų už vieną kilovatvalandę.

Juknaičiuose statys penktą katilą

Juknaičiuose A.Šaulys parodė prieš dešimtmetį pastatytus katilus, kurie šilumą gamina deginant šiaudų rulonus. A.Šaulys sakė, kad šiemet bus pastatytas penktas toks katilas ir Juknaičiams jų pagamintos šilumos pakaks visiškai.

Tiesa, Šilutės šilumininkai pasiguodė, kad juknaitiškiai žymiai mažiau sunaudotų šilumos, jeigu renovuotų savo namus. „Tačiau tai – pačių juknaitiškių reikalas, – sako „Šilumos tinklų“ direktorius A.Šaulys. – Jie perka, mes gaminame.“

Juknaičiuose, pasak A.Šaulio, planuojama statyti šiaudų rulonų sandėlį, kuris padės apsaugoti juos nuo kritulių.

Peraugęs šienas – kurui

Anksčiau žinomas politikas, dabar UAB „Pamario altegrana“ direktoriaus pareigas laikinai einantis Jonas Jaunius buvusiems savo kolegoms papasakojo apie biokuro gamybą iš peraugusios žolės. Jau mėnesį jis vadovauja įmonei, kuri perka ar pati savo technika ir transportu pasirūpina peraugusios ir gyvuliams nebetinkamos žolės panaudojimu – iš jos gamina žolės granules.

Toks kuras dar nėra populiarus mūsų krašte, nes jam deginti reikia specialiai paruoštų katilų. Tačiau kaimynams lenkams toks kuras jau seniai – ne naujiena, todėl visą žolinį kurą „Pamario altegrana“ eksportuoja į užsienį.

2012 metais UAB „Pamario altegrana“ pagamino ir pardavė 1200 tonų žolės kuro granulių. Vienos tonos tokio kuro kaina – apie 300 Lt.

Taigi ūkininkai, kurie turi pašarams nebetinkamos žolės, turėtų ieškoti minėtos įmonės, suderėti dėl abiems pusėms palankios kainos ir naudingai nusivalyti pievas naujam derliui.

ELEKTRINES 3Pažabota vandens energija

Prie hidroelektrinės, pastatytos ant Ramučių tvenkinio, rajono politikus pasitiko UAB „Meksimela“ atstovas Algis Andrijauskas.

Jis paaiškino visiškai nedidukės hidroelektrinės veikimo principą. Maksimaliu režimu dirbantis elektros generatorius, kurį suka horizontali vandens turbina, per valandą gali pagaminti 250 kilovatų elektros energijos. Tačiau kai tvenkinyje nėra aukštas vandens lygis, elektros energijos pagaminama mažiau.

Kelionės dieną buvo gaminama vos 10 kilovatvalandžių elektros energijos. Pasak A.Andrijausko, kai netrūksta kritulių ir tvenkinyje susikaupia daugiau vandens, Ramučių hidroelektrinė normaliu režimu gamina apie 150 kilovatvalandžių elektros.

A.Andrijauskas sakė, kad Ramučių hidroelektrinės gaminamos energijos visiškai pakaktų Ramučių gyvenvietės žmonių poreikiams.

Nei triukšmo, nei žemės vibracijų

Didšilių – Rudynų vėjo jėgainių parke, kuriame sukasi pora dešimčių vėjo sparnuočių, politikai prisiartino prie vienos iš jų. Daug girdėta istorijų, kad šalia vėjo jėgainių žemė vibruoja ir kad vėjo garsas neleidžia užmigti. Tą dieną reikėjo gerokai įsiklausyti, kad būtų galima išgirsti kokį nors jėgainių skleidžiamą triukšmą. Komiteto narys Gintaras Bružas, kuris yra vieno vėjo jėgainių parko darbuotojas, aiškino, kad žmonės, gyvenantys arčiausiai vėjo jėgainių, didesnius nepatogumus patiria tik dėl šešėliavimo, kai jėgainių sparnai periodiškai kerta saulės šviesos srautą.

Pasak G.Bružo, daugiausia priekaištų vėjo energijos gamintojams turėjo gyventojai, kuriems nepasisekė išnuomoti savo žemių jėgainių statytojams. Tie, kurie gauna nuompinigius, yra viskuo patenkinti ir jokių priekaištų neturi.

Vyžių kaimo saulės energijos jėgainės komiteto nariams nepavyko aplankyti, nes negalėjo atvykti nė vienas jos savininkės – UAB „Saulės gausa“ atstovas.

Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas kitą išvažiuojamąjį posėdį ketina surengti Minijos kaime ir pasižiūrėti, kaip sutvarkytos šio kaimo „centrinės gatvės“ – Minijos upės pakrantės.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.