„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas.
Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 30 galima vadinti Šilutės krašto šviesuoliais. Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Šilutės krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: matematiko Vidmanto Kastyčio Bentkaus, rašytojo Rimanto Černiausko, matematiko, pedagogo Bronislovo Balčyčio, Europos Parlamento nario Zigmanto Balčyčio, aktoriaus Juozo Budraičio, Vilniaus universiteto profesoriaus Eugenijaus Butkaus, kompozitoriaus, dirigento Kazio Daugėlos, irklavimo trenerio Egidijaus Gusto, augalų fiziologo Romualdo Laurinavičiaus, disko metiko, trenerio Romo Ubarto ir kitų.
Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.
„Asmenybė – savo pasirinktos srities profesionalas, turintis tikslą ir jo siekiantis, besivadovaujantis žmogiškumu ir meile. Tai intelektualus, talentingas, kūrybingas, charizmatiškas žmogus, mylintis savo kraštą, sugebantis darbais puoselėti šalies gerovę“, – mano Šilutės rajono vaikų meno mokyklos fortepijono mokytoja ekspertė, Fortepijono mokytojų metodinės grupės pirmininkė, Šilutės miesto moterų vokalinių ansamblių „Vaivora“ ir „Luotužė“, Šilutės miesto Vydūno gimnazijos jaunimo mišraus choro ir vokiečių bendrijos choro „Heide“ koncertmeisterė Liudmila Kašėtienė. 2007 m. pedagogei įteikta Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ premija, LRT akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ metų nominacija „Šviesiausi metų mokytojai“, ji apdovanota III tarptautinio jaunųjų atlikėjų konkurso „Gradus ad parnassum“ specialuoju prizu ir diplomu už profesionalumą, o 2011 m. jai įteikta Lietuvininkų vilties premija už indelį ugdant Pamario krašto jaunuosius muzikus pianistus. „Didžiausias kiekvieno mokytojo pasiekimas – puikūs ugdytinių darbo rezultatai. Pirmiausia, džiaugiuosi savo buvusia mokine dukra Skaiste Kašėtaite, kuri pasirinko pianistės kelią ir šiuo metu mokosi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. Skaistė – daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų Slovakijoje, Kroatijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje laureatė. Didžiuojuosi savo mokiniais Kasparu Mikužiu ir Milda Daunoraite, daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų nugalėtojais, sėkmingai koncertuojančiais ir žavinčiais klausytojus Lietuvoje ir Europoje, – paklausta, kokius savo darbus laiko svarbiausiais, pasakoja L. Kašėtienė. – Manau, kad esu nuostabios ir labai atsakingos profesijos atstovė, nes mokytojų rankose didžiulė jėga – vaikai ir jaunimas, kurie kurs visų mūsų ateitį. Muzika yra mano darbas, pomėgis ir gyvenimas. Siekiu visus mokinius mokyti profesionaliai ir uždegti meile muzikai, o gabiausius ruošti įvairiems jaunųjų atlikėjų konkursams. Esu laiminga, kad pasirinkau būtent šią profesiją – būti fortepijono mokytoja.“
Apibrėžti žodį „asmenybė“ bando ir Šilutės rajono Juodžių kaime gimęs Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis: „Asmenybė turi tarnauti, dirbti visuomenei, žmonėms, matyti valstybę kaip visumą, būti suprasta paprastų žmonių ir būti kartu su jais. Asmenybė turėtų vadovautis šiais principais: nuoširdžiai dirbk, rūpinkis kitais, niekada nedaryk to, ko nenorėtum, kad tau darytų.“ Šilutės pirmąją gimnaziją baigęs politikas yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, Rusijos Federacijos Afanasijaus Nikitino medaliu, Portugalijos Respublikos Gra-Cru kryžiaus ordinu, jam įteiktas Šilutės rajono apdovanojimas „Sidabrinė nendrė“. „Vienu didžiausių savo gyvenimo pasiekimų laikau galimybę tiesiogiai bendrauti su daugeliu žmonių, kur jie begyventų ir bedirbtų. Šilalės ir Šilutės krašto žmonės mane tris kartus išrinko Lietuvos Respublikos Seimo nariu jau pirmajame rinkimų ture. Esu dėkingas jiems už pasitikėjimą, kuris išliko ir iki šių dienų. Jų nenuvyliau, dirbau jiems ir kartu su jais“, – pasakoja Z. Balčytis.
Šilutės rajono Laučių kaime gimusi habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėja, profesorė, kultūros ir religinės minties istorikė Dainora Pociūtė-Abukevičienė mano, kad „Asmenybei būdinga laisvė, savarankiškumas, idealizmas ir kilni dvasia. Svarbus ne atliktų darbų kiekis, bet jų reikšmė ir kokybė.“ Šilutės Pamario pagrindinę mokyklą baigusi profesorė 2008 m. pelnė Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premiją, o 2010 m. – Lietuvos mokslų akademijos V. Krėvės-Mickevičiaus premiją. „Tėvai – žemaičiai, kilę iš Vainuto krašto (Šilutės r.). Tėvas visą savo vaikystę ir jaunystę (iki 1965 m.) praleido Sibire, nes visa senelių šeima po karo buvo deportuota. Mama – pedagogė“, – apie savo šeimą pasakoja D. Počiūtė-Abukevičienė.
Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.
„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. <…> Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.
Apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius šiai knygai tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Leidėjai rudenį išleis ir specialią anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.
Dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ galima įsigyti leidybos idėjų centro redakcijose Kaune (Gedimino g. 47-219), Vilniuje (Kalvarijų g. 29 B) arba užsisakyti internetu (asmenybes@leidybosidejos.lt).