„Nors daugumai J. Basanavičiaus gimtinė asocijuojasi su ąžuolais ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynu, visgi sodybos istoriją mena ir kieme augantis kaštonas“, – sako J. Basanavičiaus gimtinės vadovė Rūta Vasiliauskienė.
Muziejaus lankytojus pasitinkančio kaštono aukštis 19 metrų, lapų lajos skersmuo – 21 m., kamieno apimtis viršija 3 metrus. Spėjama, kad kaštonui apie 200 metų, jis neabejotinai mena Basanavičių šeimą. Muziejuje yra paties J. Basanavičiaus 1906 m. daryta nuotrauka, kurioje jis įamžino gimtąją sodybą. Nuotraukos kampe matosi jau gerokai ūgtelėjęs kaštonas.
„Kas žino, galbūt šis medis buvo pasodintas patriarcho gimimo proga? O gal jis sodintas paties patriarcho?“, – sako R. Vasiliauskienė.
Amžininkai liudija, jog po šiuo kaštonu sovietmečiu burdavosi žmonės, norėdami pagerbti patriarchą, išreikšti savo pilietiškumą. Tuomet už tokius dalykus buvo baudžiama. Išliko pasakojimai, kaip ant kaštono šakų buvo kabinamos trispalvės ir austos juostos, po juo uždegamos žvakės.
Kartu su įvertinimu kaštonui atitenka teisė kitais metais atstovauti Lietuvai Europos metų medžio rinkimuose. Juose vertinamas ne tik medžio grožis ar amžius, bet ir istorija, legenda, sąsaja su žmonių gyvenimu ir vietos bendruomene. Muziejaus atstovai neabejoja, jog medis tikrai galėtų konkuruoti dėl Europos metų medžio titulo.
Basanavičynės paprastasis kaštonas Lietuvos medžio titulą laimėjo surinkęs daugiau nei penktadalį visų balsavusiųjų balsų ir nurungęs 12 kitų kandidatų.
„Lietuvos metų medžio konkursas – ekologinis projektas, parodantis medžių svarbą mūsų kasdieniniame gyvenime, jų reikšmę Lietuvos ir Europos gamtos bei kultūros paveldui“, – sako konkurso organizatorius, Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis.
Europos metų medis pradėtas rinkti 2011 m., išpopuliarėjus Čekijoje rengiamam metų medžio konkursui. Europos metų medžio konkurse dalyvauja nacionalinių konkursų nugalėtojai, o nuo 2017-ųjų – ir Lietuva, 2016 m. metų medžiu išrinkusi Stelmužės ąžuolą.
Pagal organizatorių inf.