Maršalas, Tutė, Laumė ir Milka – tai nauji vardai gyvūnų, kurie šių metų balandžio mėnesį buvo išgelbėti iš Usėnų seniūnijos Svaraitkiemio kaimo. Tąkart gyvenę izoliuoti nuo pasaulio – uždaryti tamsoje, sulysę ir išsigandę, šiandien jie spindinčiomis akims ruošiasi naujam gyvenimui su mylinčiais šeimininkais.
Apie tai, kokiu ilgu ir nelengvu reabilitacijos keliu šiems gyvūnams teko eiti, „Šilutės naujienoms“ papasakojo juos gelbėjusios organizacijos „Vyšnių sodas“ vadovė Monika Mužaitė.
Vaizdas šokiravo
Trumpai priminsime, kad Į Svaraitkiemio kaimą organizacijos gelbėtojai iš Vilniaus važiavo balandžio viduryje. Vaizdas, kurį jie pamatė čia šokiravo: du tamsoje įkalinti, išbadėję šunys; du vos 4 savaičių šuneliai, atnešti tiesiog kibire, aplipę kruopomis, bei du ligoti katinai.
Garbaus amžiaus šių gyvūnų šeimininkė buvo slaugos ligoninėje, tačiau prieš išvykdama į gydymo įstaigą paprašė savo draugės – 75-erių Valerijos pasirūpinti jais. Tačiau ši senolė ir pati nebesuskaičiavo kiek turi šunų ir kačių.
Apie tai, kad gyvūnai kenčia pamatė ir pagalbos ieškoti pradėjo Usėnų socialinė darbuotoja.
Kates priglaudė Šilutės rajono organizacija „Gyvūnų užuovėja“, o į Vilnių iškeliavo keturi šynys – du dar naujagimiai, o du jau didesni. Visi jie buvo nuvežti į veterinarijos kliniką. Labiausiai sulysusiai kalytei teko skubiai atlikti gimdos šalinimo operaciją. Mažyliams buvo diagnozuotas parvo virusas, nes jie buvo šeriami brinkintomis kruopomis ir bulvėmis. Jų žarnyno veiklą teko atstatyti vaistais. Šunyčiai turėjo daug kirminų. Visų jų gydymas kainavo mažiausiai 2000 eurų.
Tapo blizgančiais gražuoliais
Kai su Monika kalbėjomės jau po pusantro mėnesio, jos balsas buvo kur kas linksmesnis. Ji pasakojo, kad visi gyvūnai gavo naujus vardus. Mažieji šunyčiai pavadinti Maršalu ir Tute, kalytė, kuriai teko atlikti operaciją – Laume. Mažoji, „ryžos“ spalvos šunytė, kurios galvą prie žemės svėrė didžiulė grandinė, gavo Milkos vardą.
Pasak M.Mužaitės, visi išgelbėti gyvūnai turėjo problemų dėl alergijos, nes kai pradėjo ėsti šunims pritaikytą maistą, sureagavo oda. Su jais tai pat dirbo kinologai, dresuotojai.
Milka jau gyvena naujuose namuose, o likę gyvūnai dar „Vyšnių sodo“ globoje – po truputį stiprėja, gražėja. Šiuo metu Maršalas ir Tutė, jau dviejų mėnesių šuneliai, paskiepyti ir paženklinti mikroschemomis, jau laukia naujų šeimininkų. Šunyčiai labai myli žmones ir jiems nėra didesnio džiaugsmo, kaip kartu pasinerti į žaidimus.
Labiausiai nukentėjusi kalytė Laumė vis dar taisosi, pro odą dar matosi jos šonkauliai. M.Mužaitė neslepia, kad kai kurie žmonės klausia, kaip čia per tokį ilgą laiką gyvūnų globėjai kalytės neatšėrė. Anot jos, taip yra todėl, kad negalima ilgai badavusio gyvūno pradėti iškart daug ir riebiai maitinti. Tada šuniui atsirastų skrandžio problemų, sutriktų žarnyno veikla. Taip maitinant gyvūną užaugtų riebalų, o ne raumenų masė.
„Tai yra ilgas processas, kuomet reikia derinti mitybą, pasivaikščiojimus, pamažu didinant krūvį ir auginant raumenis. Negalima šuns staigiai ir riebiai maitinti“, – sakė organizacijos vadovė.
Laumė – dobermano dydžio kalytė, galinti gyventi ir namuose, ir voljere, bet dėl trumpo plauko šaltuoju metų periodu jai tiktų gyventi tik namuose. Žmogui ji labai gera ir draugiška, tačiau su kitais šuniukais nelabai sutaria.