Lietuva užsimojo pirmininkavimo ES Tarybai metu priimti Tabako gaminių direktyvą (TGD), uždrausiančią mėtų bei kitų skonių ir plonų, vadinamųjų slim, cigarečių prekybą.
Direktyvos šalininkai šventai įtikėję, jog draudimas padės sumažinti šalyje rūkančiųjų skaičių. Tuo metu kritikai teigia, kad priėmus direktyvą, šešėlinė ekonomika Lietuvoje dar labiau išaugtų, o tabako gaminių kontrabanda pasiektų neįtikėtinas aukštumas. Tad kokios pasekmės laukia mūsų visų, priėmus Tabako gaminių direktyvą?
Tarpstotė tarp Rytų ir Vakarų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimo duomenimis, 2012 m. net 62 proc. mūsų šalies gyventojų buvo linkę pateisinti kontrabandinių ir nelegalių prekių vartojimą, o 35 proc. įsigijo kontrabandinių rūkalų. Jau žinoma, kad per praėjusius metus kontrabandinių cigarečių sulaikyta už 17 494 288 litų. Nelegalioje rinkoje įsigytos cigaretės, anot didžiosios dalies apklaustųjų, nėra didžiausia blogybė, nes jos pigesnės.
Tad ar tikrai dabar svarstoma TGD paskatins žmones, pripratusius prie aromatizuotų slim cigarečių, iškart mesti rūkyti? LLRI tyrimo duomenimis, 10 proc. mūsų šalies gyventojų (skaičiuojant tik nuo rūkančiųjų – 23 proc.), įsigaliojus šiam draudimui, pultų ieškoti kontrabandinių rūkalų. Taigi jei jų, kaip numatoma TGD, nebeliks legalioje rinkoje, žmonės ieškos būdų įsigyti šias cigaretes nelegaliai. Puikiausias pavyzdys galėtų būti Airija, kurioje įvedus vienodas rūkalų pakuotes su įspėjimais dėl sveikatos, kontrabanda padidėjo dvigubai.
Tad natūraliai kyla klausimas, ar rengusieji šią direktyvą atsižvelgė į tai, jog ji negali būti vienodai taikoma ir Vakarų Europos šalims, kur kontrabandos mastai yra nepalyginamai mažesni, ir Baltijos šalims – Lietuvai, Latvijai ir Estijai – tiesioginiams vartams į Vakarus savo kaimynėms Rusijai ir Baltarusijai?
Pasienio miestai – pasmerkti
Dar viena svarbi detalė – tyrimas atskleidė, jog dalis apklaustųjų jau dabar nelegaliai įsigyja būtent tokių cigarečių, kurias siekia uždrausti naujasis reguliavimo pasiūlymas. Pagal kontrabandos mastus atlikto tuščių pakelių tyrimo duomenimis, daugiausia kontrabandinių cigarečių naudojama Marijampolėje (48 proc.), Tauragėje (45 proc.) ir Jonavoje (44,5 proc.), tad labai tikėtina, jog nesiėmus veiksmingų ir efektyvių priemonių kovai su kontrabanda, šiuose ir kituose pasienio miestuose kontrabandos mastai toliau didės bei plėsis į šalies gilumą.
Argumentuodamos, kad dalis Tabako gaminių direktyvoje numatomų priemonių skatintų nelegalią prekybą, jos įsigaliojimui nepritaria Lenkija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Ispanija bei kitos ES šalys. Tuo metu naujoji Tabako gaminių direktyva įsigaliotų tik tuo atveju, jei jai pritartų visos 27-ios ES valstybė narės ir Europos Parlamentas.
Iš kišenės, pro šoną
Lietuvoje didėjant kontrabandinių tabako gaminių vartojimui ir gyventojams pateisinant daugelį kitų nelegalių prekių bei paslaugų, šalyje atitinkamai formuojamas šešėlinės ekonomikos pamatas. LLRI tyrimo duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, sulaikyta 3 kartus daugiau nelegaliai platinamų cigarečių. Tai patvirtina ir tas faktas, jog 2013 m. sausio – kovo mėnesiais pajamos už cigarečių pardavimą legalioje prekyboje Lietuvoje, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 1,08 proc., o šalies biudžetas negavo PVM ir akcizo mokesčio daugiau kaip 300 mln. litų. Vadinasi, kontrabandos mastas šalyje jau dabar auga.
Daugiausia (61 proc.) tabako gaminių šiais metais sulaikyta Lietuvos -Baltarusijos pasienyje. Muitinės departamento duomenimis, didžiąją dalį (58 proc.) sulaikytų cigarečių sudarė pažymėtos Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Tarp sulaikytų kontrabandos būdu gabentų baltarusiškų cigarečių dominuoja Gardino tabako fabrike „Neman“ gaminamos „Premier“, „Minsk“ ir „Fest“ cigaretės.