Iššūkius mėgstanti Gabija ir jos draugai į „vakarienę“ kvietė visus šilutiškius

vidrinskaite gabija parodoje„Džiaugiuosi, jog turiu galimybę apsistoti ir kurti Lietuvoje. Kai tik atsiranda proga, stengiuosi ją išnaudoti. Tačiau šiame gyvenimo etape noriu žengti didesniais keliais nei tie, kurie dabar egzistuoja Lietuvoje“, – sako šilutiškė Gabija Vidrinskaitė (25 m.), šiuo metu studijuojanti, gyvenanti ir kurianti Vokietijoje.

Mergina jau ne vienerius metus savo tapybos darbais palepina kraštiečių širdis. Be abejonės, bene labiausiai dėl to džiaugiasi tėvai ir buvę Gabijos mokytojai iš Šilutės rajono vaikų meno mokyklos Dailės skyriaus, su kuriais ji žengė pirmuosius savo žingsnius link profesionaliosios – laisvosios kūrybos.

Nepraleido progos ir pagavo idėjąvidrinskaite su miluku

Vienas iš susitikimų su Gabija įvyko dar šių metų pavasarį, Šilutės miesto šventės metu. Neįprastoje aplinkoje, galimai būsimose F.Bajoraičio viešosios bibliotekos galerijos salėse (Tilžės g. 12), mergina kartu su savo draugais iš Vokietijos Adrian Mudder (28 m.) ir Matthias Jun Wilhelm (29 m.) pristatė netradicinių bei neįprastų akiai savo grafikos darbų parodą „Ko norėtum vakarienei? Svečias maistas vietinėms akims“.

Tokia kūryba šilutiškiams buvo neįprasta naujovė, kurią pasiūlė postmodernistinio ir laisvo meno kūrėjai.

Jaunieji dailininkai „Šilutės naujienoms“ sakė, jog parodos užuomazgos gimė Helsingborge, Švedijoje. „Tuo metu du mėnesius dirbau asistentės darbą grafikos studijoje „Atelje Larsen“, o mano draugai atvažiavo pasisvečiuoti ir kartu atsivežė kūrybinių atostogų idėją. Vieną kartą, kartu bevakarieniaujant, sukūrėme šūsnis piešinių. Nenuostabu, jog mintis surengti parodą jau sklandė virš mūsų. Mes tą mintį sugavome ir pagaminome iš jos pačią skaniausią vakarienę akims bei patiekėme Šilutės miesto šventės metu“, – sako Gabija.

Anot šilutiškės, pagrindinė parodos idėja buvo dirbti kartu. Šilutėje trijulė lankėsi kaip tik gegužės mėnesį, tad, artėjant parodos dienai, jie sukūrė keturis didelio formato piešinius.

„Tai buvo lyg žaidimas. Idėjos gimė kartu dirbant ir klausantis vienas kito“, – apie kūrybinius impulsus atviravo Gabija. Parodoje dailininkai nusprendė parodyti ir individualius darbus, kurie atskleistų juos, kaip savarankiškus autorius.

Gabija gimtinėje pristatė jau trečią savo parodą. Pirmoji buvo surengta 2009 m. taip pat F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, antroji – pavadinimu „Atostogos“ – šilutiškius džiugino prieš ketverius metus H.Šojaus dvare.

Iš viso merginos darbų parodos apkeliavo ne vieną miestą ir šalį. Jų surengta ir Vilniuje, ir Kaune, Kaliningrade, net Berlyne bei Kinijos mieste Guanlane.

vidrinskaite gabija ziurovaiKupini ambicijų

Jaunieji dailininkai pasidalino ir savo ateities planais bei svajonėmis.   Adrian sakė, jog šiuo metu rengia savo studiją Leipcige (Vokietijoje) ir planuoja intensyviai tapyti ateinantį rudenį bei žiemą. Tapymas vaikinui – lyg atostogos.

Matthias, vos prieš pusmetį persikėlęs į Leipcigą, dar gyvena įspūdžių ir kasdienių netikėtumų išgyvenimuose. „Čia viskas keičiasi taip greitai, jog aš vis dar apstulbęs. Mane persekioja nuostabūs siurprizai“, – sako jis.

Na, o šilutiškė Gabija svajoja sukurti naujų darbų seriją parodai, kurią planuoja rugsėjo viduryje.

Kol kas perspektyvos gimtinėje nemato

Paklausta, ar nežada kada nors visam laikui sugrįžti į gimtinę, Gabija sakė, jog po studijų Lietuvoje ji kol kas nori kaip dailininkė įsitvirtinti Leipcige.

„Gimtinės pasiilgstu, tačiau kol kas nėra galimybių dažniau į ją sugrįžti. Į Lietuvą traukia atsiminimai, pažįstamos vietos, sava kalba ir artimi žmonės. Bet šiuo metu aplink mane ir mano draugus sukasi galybė organizacinių bei statybinių darbų, kurių negaliu apleisti“, – sako Gabija.

Pasak merginos, kurti jai ir jos draugams norisi visada, ir tam reikia tinkamos erdvės ir laiko. Pati didžiausia šios kuriančios trijulės ambicija ir svajonės – įkurti studiją, surengti daugybę parodų ir įtvirtinti save kaip dailininkus.

„Dabar svajojame apie savą studiją, kurioje nuo ryto iki vakaro galima kontempliuoti, eksperimentuoti, būti savimi ir pamatyti rezultatą. Tapyboje, žinoma, labiausiai traukia spalvos, jų dermė, sąsaja su linijomis, kurios gimsta stebint natūralius gamtos veiksnius“, – planais dalijosi Gabija.vidrinskaite gabija ziurovai1

Šilutė – įdomus ir artimas kraštas

Paklausti apie Šilutės krašto savitumą, kūrėjai iš Vokietijos ilgai atsakymų neieškojo. Pasak Adrian, šis kraštas jam – ne tik mažas Lietuvos miestelis. Po Antrojo pasaulinio karo, pasak vaikino, Macikų koncentracijos lageryje buvo įkalintas jo senelis.

Tad dar vaikystėje Adrian klausėsi senelio pasakojimų ir jau nemažai žinojo apie mūsų kraštą. Beje, vaikinas tarp savo brangiausių daiktų saugo ir šeimos relikviją – tabako dėžutę, ant kurios senelis išraižė piešinį su užrašu Heidekrug (Šilutė).

Matthias, kalbėdamas apie Šilutę, negailėjo pagyrų Gabijos tėčiui, architektui Egidijui Vidrinskui, kurio darbai vaikiną pakerėjo. 
 
Reikia džiaugtis talentingu jaunimu

Nėra nieko prasmingiau, kai į savą kraštą sugrįžta jaunimas ir atsiveža savo kūrybą.

Pabaigoje norisi priminti Šilutės meno mokyklos Dailės skyriaus mokytojo Arnoldo Miluko pasakytus žodžius, ištartus gegužę, per trijulės tapybos darbų parodą: „Reikia tik pasveikinti, kad kuriantis jaunimas meta iššūkį, parodo, kaip mąsto, ir drąsiai tai pristato visuomenei, kuri dar ne visada yra prie to pratusi. Žvelgiant į šiuos darbus, sunku apibrėžti dailininko filosofiją. Jaunas žmogus išreiškia spalvas ir jų koloritus kitaip. Na, o Gabija, dar būdama mokykloje, išsiskyrė savo kitoniškumu. Tarsi sakė, kad pasaulis yra kitoks, aš esu kitokia ir turiu jį pakeisti“.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.