Rajono Savivaldybėje nebe pirmą kartą vykstantys svarstymai, kaip parsigabenti istorinę vertybę – geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltą, problemos vis dar nepajudina iš vietos.
Praėjusią savaitę vėl posėdžiavo Arvydo Jako vadovaujama darbo grupė, turėjusi rasti sprendimą dėl tilto pargabenimo. Į posėdį atvyko „Lietuvos geležinkelių“ Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros atstovai. Bet toliau kalbų ir vėl nepažengta.
Pagrindinė neapsisprendimo priežastis, žinoma, yra pinigai: šio tilto pargabenimas ir pastatymas, preliminariais skaičiavimais, atsieitų daugiau nei milijoną litų. Kas turėtų padengti tas išlaidas – Savivaldybė ar „Lietuvos geležinkeliai“?
Siūlomas tiltas – ne pagal kišenę
Šilutėje pėsčiųjų tiltas geležinkelio stotyje virš bėgių buvo pastatytas apie 1914-uosius metus. Vėliau jis buvo perkeltas į Klaipėdą ir stovėjo ten iki 2009-ųjų.
2008-aisiais senasis tiltas buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, vėliau išardytas, o jo dalys ir dabar dar saugomos specialioje aikštelėje Klaipėdos geležinkelių stoties teritorijoje.
Nuo to laiko ir verda diskusijos dėl šios relikvijos atstatymo Šilutės geležinkelio stotyje. Iš pradžių AB „Lietuvos geležinkeliai“ siūlė pačiai Savivaldybei pasiimti tiltą ir pasistatyti Šilutėje. Mūsų valdžia to nesiėmė, nes tilto pargabenimo ir pastatymo kaštai rajono biudžetui – ne pagal kišenę.
„Lietuvos geležinkelių“ bendrovė pernai vasarą jau siūlė savo lėšomis pervežti tilto konstrukcijas. Rajono valdžia vėl nedavė sutikimo, nes nesutarta, kam priklausys šis saugotinas istorinis objektas.
Už valdžią padirbėjo šilutiškiai
Pasipiktinę Šilutės valdžios nenoru susigrąžinti namo istorinę mūsų miestui priklausančią vertybę pernai rudenį grupė šilutiškių pradėjo rinkti gyventojų, kurie pasisakė už tilto grąžinimą į jo istorinę vietą Šilutės geležinkelio stotyje, parašus. Šio darbo ėmėsi pensininkės šilutiškės: Eugenija Murauskienė, kurios augintos magnolijos puošia mūsų miestą, ir buvusi medikė Filomena Kitova.
Gyventojų kreipimasis su surinktais 500 parašų gruodžio pradžioje pristatytas į Savivaldybę. O 2012 m. gruodžio pabaigoje, tarpininkaujant Šilutės verslininkui Albinui Knapkiui, „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė Šilutės r. savivaldybei raštu pateikė siūlymą įmonės lėšomis ne tik nugabenti tilto konstrukcijas į Šilutę, bet ir sumontuoti jį numatytoje vietoje.
Savivaldybės administracijos direktorius R.Ambrozaitis po susitikimo su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais sakė, kad geležinkelininkai tuomet iškėlė sąlygą, jog Savivaldybė turi parengti tilto pastatymo projektą.
Dėl to dabar vėl nesutariama, nes geležinkeliečių Klaipėdos infrastruktūros atstovai laikosi kitokios pozicijos – apsiimti tilto atvežimo ir pastatymo išlaidų nebenori.
Tad tilto kelionės į Šilutę reikalai vis dar tebėra įstrigę.
Geležinkelininkai priminė pastatymo kainą
Pirmadienį Klaipėdos infrastruktūros vyr. inžinierius Aldas Milišiūnas priminė, kad geležinkelininkai senąjį tiltą Klaipėdos geležinkelio stotyje išardė todėl, kad jis nebeatitiko reikalavimų, buvo nebesaugus. Apie jo restauraciją nė negalvota – pastatytas naujas tiltas.
„Mes matėm, kad verčiau yra statyti naują tiltą, o dabar išeina, kad ir naują turėjome pasistatyti, ir senąjį dar turėsime pervežti bei Šilutėje pastatyti? Viską darom mes vieni?“ – stebėjosi A.Milišiūnas.
Svečias dar priminė, jog šilutiškiams tikriausiai žinoma, kiek atsieina tilto pastatymas…
A.Jakas savo ruožtu priminė, kad ne šilutiškiai kažkada savo noru savąjį tiltą išvežė Klaipėdon. O jo priminimas, kad pažadus tiltą parvežti ir sumontuoti šilutiškiams davė geležinkelininkų vadovybė Vilniuje, gelbėjo menkai.
„Mes ne visai taip girdėjom. Galėtume bent pasidalinti išlaidas“, – atsakė A.Milišiūnas.
Be to, Savivaldybė nesutinka šį objektą perimti į savo balansą. Motyvuojama tuo, kad jis vis tiek turėtų stovėti „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančioje teritorijoje – Šilutės geležinkelio stotyje.
Sutarta tik tiek, kad iki pirmadienio šilutiškiai lauks konkrečių klaipėdiečių pasiūlymų.