Nuo rugsėjo 2 iki spalio 31 d. ūkininkai ir juridiniai asmenys vėl kviečiami teikti paraiškas paramai už miško įveisimą gauti. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, tokia galimybe lig šiol pasinaudojo 596 pareiškėjai.
Būtini sertifikatai
Parama miškui įveisti teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tiek paramos gavėjai pagal 2014–2020 metų programą, tiek tęsiantys įsipareigojimus pagal ankstesnio programinio laikotarpio analogiškas priemones turėtų neužmiršti įsipareigojimų.
Gaunantys paramą mišką privalo įveisti per tris artimiausius želdinimo sezonus. Miško želdinimo pavasario sezonas baigėsi liepos 1 d., o rudens – lapkričio 1 d.
Paramos gavėjai per 10 darbo dienų nuo miško įveisimo, tačiau ne vėliau nei iki einamųjų metų, kai buvo įveistas miškas, lapkričio 1 d. NMA privalo pristatyti želdinamų medžių rūšių pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ar miško dauginamosios medžiagos savininko patvirtintas šių sertifikatų kopijas bei želdinamų medžių įsigijimo dokumentus. Jeigu miško sodmenys nebuvo pirkti, reikia pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą. Miško įveisimo data nustatoma pagal datą, kada NMA užregistruojami elektroniniu būdu paramos gavėjo pateikti dokumentai.
Deklaruoti – kasmet
Įveisto miško plotą tiesioginių išmokų paraiškoje būtina deklaruoti kasmet, taip pat būtina pateikti žemėlapio fragmentus su juose pažymėtomis įveisiamo miško sklypų ribomis. Šis įpareigojimas galioja miškininkams, gaunantiems įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokas. Jei miškas apaugęs savaiminiais augalais ir papildomai želdinti nereikia, tiesioginių išmokų paraiškoje deklaruoti jo sklypą irgi privaloma. Jei įveisiamas pavasarį, dar nepasibaigus tiesioginių išmokų paraiškų teikimo terminui, mišką būtina deklaruoti tais pačiais metais.
Gaunantieji paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ kasmet privalo deklaruoti įveisto miško plotą ir pateikti žemėlapio fragmentus su juose pažymėtomis įveisto miško sklypų ribomis iki to laiko, kol teiktina įveisto miško priežiūros ir apsaugos bei prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka. Deklaruoti įveisto miško sklypą ir pateikti žemėlapio fragmentus su juose pažymėtomis įveisto miško sklypų ribomis taip pat privalo paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ gavėjai. Tai daryti jie turi kasmet iki to laiko, kol teiktina įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmoka. Jei jis apaugęs savaiminiais augalais ir papildomai želdinti nereikia, deklaruoti tiesioginių išmokų paraiškoje miško sklypą taip pat privaloma.
Nedeklaravus įveisto miško, už kurį teikiama įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka, einamaisiais metais parama nemokama.
Ką remia ir kas gali kreiptis
Už miško įveisimą mokama vienkartinė kompensacinė išmoka; paskelbus ekstremalią situaciją, įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama miško įveisimo išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui, kuriame jo želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro įsakymu „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“, reikalavimais; už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka.
Paramos gali kreiptis juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, taip pat ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise. Vienkartinės miško įveisimo bei kasmetinės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos suskaičiuojamos kiekvienam projektui atskirai, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties. Miško įveisimo išmoka mokama tik už želdinamą plotą, o miško priežiūros, apsaugos ir miško ugdymo – už veisiamo miško plotą.
Atrankos kriterijai
Privalomas mažiausias paraiškų atrankos balų skaičius – 30. Visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikalingas tik papildomas želdinimas (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio), – skiriama 20 balų. Daugiau negu 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, – 15 balų; miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – 15 balų; visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., – taip pat 15 balų; miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., – 10 balų; jei pareiškėjas, veisiantis mišką jam arba bendraturčiams nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra fizinis asmuo – 15 balų; jei juridinis asmuo, – 10 balų.
Jei veisiamas miškas ribojasi su esamu mišku arba su veisiamu mišku, už kurį skirta parama ir kuriame laikomasi numatytų įsipareigojimų pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ar Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ – 5 balai; jei pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško kooperatyvo narys, – 5 balai.
