Jaunai padegėlių šeimai – aplinkinių parama

gerumo namu parama moterysSkaudžios šiemetinės Velykos buvo Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Buikiškės kaime dar tik besikuriančių jaunų ūkininkų Merkelių šeimai – gaisras sunaikino jų ūkinius pastatus ir padarė keliasdešimties tūkstančių litų nuostolį.

Tokią nelaimę patyrusiems jauniems žmonėms atsitiesti padeda ir Žemaičių Naumiesčio Gerumo namų moterys, perdavusios jiems gerų žmonių suaukotus pinigus.

Įtaria padegimą

Renata ir Tomas Merkeliai Buikiškėje dar tik kuriasi, ruošiasi čionai atsikelti iš netoliese esančios Natkiškių seniūnijos Pėteraičių kaimo. Visą žiemą patys remontavo Renatos tėvų dovanotos sodybos ūkinius pastatus, o neseniai atsigabeno ir pirmuosius 5 veršelius. Auginti buliukus ir juos pardavinėti – toks iki šiol buvo jaunos šeimos verslo planas. 

Todėl buvo ypač skaudu, kad kurtas svajones ir įdėtą darbą it ranka nušlavė liepsnos…

Tyrimą pradėję ugniagesiai gelbėtojai iki šiol savo verdikto dar nepasakė, bet Renata ir Tomas neabejoja – liepsnas įplieksti galėjo tik piktavalio ranka. Mat degti pirmiausia pradėjo tas pastatų kampas, kuriame nebuvo elektros. Nesiekė jo ir saulės spinduliai, tad savaiminio užsidegimo versiją jauna šeima irgi atmeta.

Su degtukais žaidžiančių vaikų sodyboje irgi nėra – jauna šeima sūpuoja tik pirmagimį Kasparą Danielių, kuriam dar vos metukai ir jis tuo metu miegojo savo lovelėje.

„Laimė, kad pati buvau namuose“, – sako apie nelaimę pasakodama Renata. Iškviesti ugniagesiai atskubėjo per keliolika minučių, jų suvažiavo trys autocisternos, bet vis tiek po gaisro liko stovėti tik tvartuko sienos, o greta stovėjusios daržinės neliko nė ženklo.

Saugoti gaisravietę reikėjo dar kelias paras po nelaimės, mat tai vienur, tai kitur dar vis smilko degėsiai, bandė išlįsti dūmai, tad liepsnos bet kada galėjo įsiplieksti iš naujo.

Nelaimė pakoregavo planus

Bet kalbantis su Renata visa žlugdančios nevilties jos balse ir veide nepastebime. Priešingai, jauna moteris stebina tuo, kad ir patyrusi tokią nelaimę dar sugeba šypsotis. Anot jos, verkdamas juk vis tiek nieko neišverksi, o didžiausia laimė yra tai, kad pavyko išsaugoti namą ir kitus sodybos pastatus, pagaliau, kad patys gyvi ir sveiki liko. Nors suskaičiavo, kad gaisras padarė mažiausiai porą dešimčių tūkstančių litų nuostolių, šeima tiki – atsistatys.
gerumo namu parama pastatai 1
Ryškiausiai apie skaudžią nelaimę primena vis dar kieme tvyrantis stiprus degėsių kvapas. O pirmiesiems veršeliams kol kas nėra bėdos – jie jau ganosi žydinčioje sodybos pievoje.

Tolesnius Renatos ir Tomo gyvenimo planus tas gaisras, gali būti, pakoregavo. „Nežinau, kaip ateityje bus su ūkininkavimu, ar ryšimės ir toliau veršelius auginti…“ – svarsto Renata.

Remia ir kitus padegėlius

Po nelaimės Renatą pasikvietė Žemaičių Naumiesčio Gerumo namų moterys. Visus šios ir aplinkinių seniūnijų padegėlius remiančios organizacijos narės ir šį kartą negalėjo likti nuošalėje.

„Tai nėra didelė parama, bet tai vis tiek geriau nei nieko. Tai visos apylinkės žmonių suaukoti pinigai ir tikimės, kad jie jums bent kiek padės“, – sakė 300 litų Renatai įteikdama Gerumo namų vadovė Ramutė Šveikauskienė.

Gerumo namai visiems gaisrus išgyvenusiems žmonėms skiria tokią pat sumą. Šių metų pradžioje parama perduota Kadagiškių kaime gyvenančiam Stasiui Ramanauskui, kurio namus panaši nelaimė nusiaubė prieš pat Kalėdas. Tuomet ūkininkas sumanė šventėms pasiskersti kiaulaitę, bet skerstuvės atnešė gaisrą: virtuvėje įsiplieskusi ugnis apdegino ne tik būstą, rankas apdegė ir pats šeimininkas.

Ramanauskų šeimai paramą rinko ir Žemaičių krašto etnokultūros centro darbuotojai, kepę ir pardavinėję blynus, ir Žemaičių Naumiesčio vaikų darželio – mokyklos kolektyvas, kurio ugdytiniai parėmusiems dalijo pačių sukurtus šiltus atvirukus su žodžiais „Ačiū už jūsų gerumą“.

Aplinkinių gerumą netrukus pajus ir Gardamo seniūnijos Juškaičių kaime gyvenantis senolis Antanas Gužonas, kurio sodyboje gaisras kilo Velykų rytą. Tik kol kas perduoti tos paramos nėra kam, mat gaisre žmonos netekęs senolis sodybos šeimininkas vis dar po patirto šoko gydomas ligoninėje.

„Bet perduosime tuos pinigus gal jam, gal vaikams“, – sako Gerumo namų moterys.

Aukoja ir vietiniai, ir vokiečiai

Gerumo namai remia ne tik gaisrus patyrusias šeimas. Neretai kiek mažesnės sumos skiriamos tiems, ką prispaudė liga, kam nebėra kaip išleisti mokyklon vaikų ar už ką laidoti artimą žmogų. 30, 50, 100 litų – tai sumos, kuriomis išmarginta Gerumo namų knyga, į kurią pasirašo visi paramą gavę nelaimėliai.

„Kur išgirstame įvykus nelaimę, ten ir važiuojame“, – sako R.Šveikauskienės vadovaujamos moterys.

Bet, jų pačių žodžiais tariant, Gerumo namai būtų niekas ir nieko neparemtų, jei negautų paramos iš bičiulių Vokietijoje.

Moterys rodo Kukshaveno (Cuxhaven) diakonijos namų ir diakono Konrad Gessmann laiškus, bendras visų nuotraukas. Tad dėkoti visi nelaimėliai turi ir tolimiesiems geradariams, ir šioje apylinkėje gyvenantiems kito skausmui neabejingiems žmonėms.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.