Jaunieji šauliai Vėlinių išvakarėse pagerbė kritusius už Lietuvos laisvę

Jau tapo tradicija, kad kiekvienais metais lapkričio 1-ąją jaunieji Šilutės 308 kuopos šauliai aplanko kapines, pagerbia kritusius už Lietuvos laisvę ir sugulusius mūsų krašte.
Jaunieji šauliai Vėlinių išvakarėse kapinėse pagerbė kritusius už Lietuvos laisvę ir sugulusius mūsų krašte.

Ir šiemet Vėlinių išvakarėse Šilutės 308 kuopos jaunieji šauliai, vedami būrio vadės Dijos Jasaitės, neužmiršo tų, kas mirė už Lietuvos laisvę ir yra sugulę mūsų krašte.

Pasak būrio vadės D. Jasaitės, jaunieji šauliai keliavo ne tik į Šilutės kapines, kur pagerbė Lietuvos kariuomenės generolą Petrą Šniukštą, bet taip pat nuvyko ir iki Macikų, kur sutvarkė, uždegė žvakeles, perrišo trispalves ant laisvės kovotojų kapų. „Tai yra mūsų kuopos tradicija. Kiekvienais metais, nesvarbu koks bebūtų oras, aplankome mirusius už mūsų laisvę, prisimename jų istorijas.

Taip ugdome jaunosios kartos patriotiškumą. Mirusiuosius ir šiemet pagerbėme tylos minute. Tegul Pamario žemės lopinėlis šildo juos, o mes visada prisiminsime, kad jie gyveno mūsų žemėje“, – sakė D. Jasaitė.

Iš Šilutės muziejaus fondų

Ar žinote, kad šalia Šilutės esančiame Traksėdžių k. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje svetima pavarde apsigyveno ir 1952 m. mirė generolas, buvęs (nuo 1934 m. birželio 13 d. iki 1935 m. spalio 31 d.) tarpukario Lietuvos krašto apsaugos ministras Petras Šniukšta?

Jis gimė 1877 m. lapkričio 24 d. Zopelskių k., Šiluvos vlsč., Raseinių apskr. Buvo Lietuvos karo veikėjas, teisininkas, generolas (1935). 1903 m. baigęs Maskvos universiteto Teisės fakultetą, 1903–1904 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės artilerijos pulke Kaune. 1904–1907 m. dirbo prisiekusiojo advokato padėjėju Panevėžyje ir Mintaujoje (dabar Jelgava, Latvija), 1907–1915 m. – Mintaujos teisme.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo Nukentėjusiesiems nuo karo šelpti komiteto pirmininkas Mintaujoje, vėliau – Oriole (Rusija). 1918 m. grįžęs į Lietuvą, dirbo Lietuvos Tarybos komisijoje, buvo Teisingumo departamento direktorius, Vilniaus miesto taikos teisėjas, Vyriausiojo tribunolo prokuroro padėjėjas.

1919 m. savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Armijos teismo pirmininku. 1922–1926 m. dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose, 1934–1935 m. ėjo Lietuvos krašto apsaugos ministro pareigas. P. Šniukštai 1935 m. suteikus generolo laipsnį, jis buvo išleistas į atsargą. 1935–1936 m. buvo Valstybės Tarybos narys, vėliau dirbo privačiu advokatu.

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą suimtas, kalintas Telšiuose, Kaune, 1941 m. Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, 1941 m. birželio 23 d. kartu su kitais politiniais kaliniais išlaisvintas iš kalėjimo. 1944 m. vasarą P. Šniukšta traukėsi į Vokietiją, tačiau SSRS kariuomenės atkirstas grįžo į Lietuvą ir apsigyveno dabartinio Šilutės raj. teritorijoje, Traksėdžiuose. Čia jis iki mirties dirbo kerdžiumi (ganė gyvulius) ir gyveno prisidengęs svetima pavarde – pasivadino Petru Šukiu.

1952 metų lapkričio 22 dieną P. Šniukšta mirė, kaip rašoma Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos mirčių knygoje, dėl senatvės. Tik 1990 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, generolo Petro Šniukštos asmenybė buvo atskleista, įamžinta ir pagerbta, – jo kapą Šilutės kapinėse žymi Lietuvos kariams savanoriams skirtas paminklas.