Artėjant vasarai socialiniuose tinkluose vis daugėja skelbimų, kad mokiniai ieško darbo, sutiktų ir vaikus prižiūrėti, ir kitus darbus dirbti. Užimtumo tarnybos atstovai sako, kad jaunimo darbo paieškų bumas prasidės birželio pabaigoje, nes gegužę dešimtokai ir abiturientai dar ruošiasi egzaminams.
Dėl COVID-19 pandemijos didžiosios rajono įmonės neskuba įdarbinti jaunuolių vasarai, nors tokių prašymų sulaukia. Sezoninio darbo paklausa Šilutės rinkoje siekia vos 1 proc. Siūlomi darbai – padavėjų, virtuvės darbuotojų.
Visgi Šilutės jaunimas labiau dairosi į Klaipėdą, Palangą, Šventąją, kur darbo pasiūla žymiai didesnė, o ir užsidirbti galima kur kas daugiau. Kai kurie jaunuoliai buvo suplanavę vasarą „parduoti“ užsienyje, tačiau planus pakoregavo karantinas.
Ne vieną vasarą dirbę jaunuoliai neslepia, kad tokia patirtis užgrūdina, leidžia pasijusti savarankiškais ir siekti tolimesnių tikslų.
Dirba nuo 15 metų
Šilutiškis Matas dirbti vasaromis pradėjo nuo 15 metų. Pirmasis jo darbas buvo arbatžolių pakavimas į indelius. Vaikinas prisimena, kad indelių su arbatžolėmis jis supakuodavo tūkstančiais. Už vieną indelį darbdavys mokėdavo 1 – 2 centus, per savaitę Matas uždirbdavo 40 – 50 Eur.
„Kiek indelių supakuodavau, tiek ir turėdavau pinigų. Kaip vaikui tai buvo visai neblogas uždarbis“, – prisimena jis.
Dar dvi vasaras Matas kepė picas Šilutės kavinėse. Vienoje jų teko ir prie kasos padirbėti, ir prie sušių bei picos gamybos, o kai gavo vairuotojo pažymėjimą – ir užsakymus išvežioti.
Sulaukęs pilnametystės Matas įsidarbino Šventosios kavinėje „Paršelio rojus“, kur taip pat kepė picas. Vaikinas sako, kad tai buvo pelningiausias darbas, nes atlyginimas priklausė nuo apyvartos. Jis paskaičiavo, kad tą vasarą per dieną uždirbdavo po 96 Eur. Teko jam kurortuose ir prie virtualios realybės įrenginių padirbėti – uždėti žmonėms akinius ir paleisti filmukus.
Šiuo metu Matas baigia 12 klasę Šilutės profesinio mokymo centre. Vasarą jis norėjo išvažiuoti į užsienį, tačiau dėl karantino, sezoninio darbo ieškos Palangoje arba Šventojoje. Šiemet šilutiškis norėtų dirbti padavėju, galvoja, kad vasara turėtų būti pelninga, nes daug žmonių atostogaus Lietuvoje.
Daug darbo patirties turintis vaikinas sako, kad iki pilnametystės rasti darbą sunkiau, nes paaugliams darbo valandos trumpesnės, darbdaviams didesnė atsakomybė ir jie nelabai nori nepilnamečių įdarbinti. Matas įsitikinęs, jeigu dirbi nuoširdžiai, išpildai darbdavių lūkesčius, jie būna patenkinti jaunuolių darbu.
„Kiekvienas darbas yra naudingas. Net dirbdamas valytoju įgauni patirties, pamatai visą procesą, kaip ką reikia daryti. Ir lavini save, ir tobulėji“, – sakė darbštus jaunuolis.
Pataria važiuoti į kurortus
„Susirasti darbą Šilutėje lengva, tik niekas už centus nenori dirbti“, – sako Greta. Anot jos, jaunimas ieško kur geriau, todėl dauguma išvažiuoja į kitus miestus ar užsienį. Ji pati vasaromis dirbo Šventojoje ir ši patirtis merginai paliko tik gerus prisiminimus.
„Labai patikdavo. Kurortuose daugiau moka, o jei darbdavys apgyvendina – išvis gerai. Patarčiau jaunimui ten važiuoti, nes gali turėti ten neužmirštamą laiką ir po darbo. Sutikau daug naujų žmonių, net žvaigždžių“, – darbą vasaromis prisimena Greta, kuri šiuo metu dirba Šilutėje, nes neturi galimybių vasarą vėl išvažiuoti.
Atostogas iškeitė į audringas bangas
Praėjusią vasarą šilutiškė Geistė, būdama vos šešiolikos, dirbo gelbėtoja pajūryje. Išbandyti šią profesiją mergina sumanė netikėtai, kai į gimnaziją atvažiavo gelbėtojų komanda ir papasakojo apie savo kasdienybę. Nors susidomėjusių moksleivių buvo daugybė, dauguma jų atkrito, kai paaiškėjo, kad, norint tapti gelbėtoju, reikia įveikti specialią atranką.
Ir nors pradžioje buvo nelengva, Geistė dirbo visą vasarą. Įveikusi pirminę atranką, daug naudingų mokymų gavo ir darbo metu – kaip elgtis skęstant, įvykus nelaimei ir pan. Kadangi Geistė buvo nepilnametė, pati bristi į jūrą gelbėti skęstančio žmogaus negalėjo, apie pagalbos šauksmą galėdavo pranešti per raciją vyresniems kolegoms.
„Man pasisekė, nes komanda buvo treniruota ir gerai išmanė savo darbą. Įvairios bėdos – kaip sužalojimai, pamesti vaikai – būdavo greitai išsprendžiamos“, – prisimena Geistė. Dirbdama gelbėtoja mergina išmoko tikslingai ir greitai reaguoti įvairiose situacijose, tvirto charakterio ir racionalaus proto reikalaujantis darbas ją užgrūdino.
Dirbti šią vasarą Geistė kol kas neplanuoja, kaip pati sako „laikas parodys“.
Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė pasakojo, kad praėjusią savaitę Šilutės rajone buvo 48 laisvos darbo vietos, iš jų sezoniniams darbams – apie 1 proc. Darbą vasarai siūlo kavinės, ieškoma padavėjų, virtuvės darbuotojų, virėjų.
Tuo tarpu Klaipėdoje darbo pasiūla kur kas didesnė. Gegužės 9 dienos duomenimis, uostamiestyje buvo 348 laisvos darbo vietos, iš kurių 13,8 proc. – sezoniniam darbui. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Klaipėdoje sezoninių darbų paklausa žymiai didesnė, pernai vasaros darbo pasiūlymų buvo net 45 proc. mažiau.
Klaipėdos darbdaviai sezoniniam darbui ieško lauko pardavėjų (lauko prekyba ten populiari, o Šilutėje tai nėra aktualu), taip pat padavėjų, gelbėtojų, baseinų prižiūrėtojų, vaikų vasaros stovyklų darbuotojų.
„Šilutės jaunimą motyvuojame ne tik Šilutėje per vasarą dirbti, bet ir į Klaipėdą važiuoti“, – sakė I. Girdenienė.
Remdamasi ankstesnių metų patirtimi vedėja pastebi, kad jaunuoliai iki 18 metų ieško darbo Šilutėje, 19 – 20 m. jau domisi ir darbo užsienyje galimybėmis. Tik apie 5 – 10 proc. jų važiuoja į užsienį, kad ir mėnesiui – dviems padirbėti. Visgi daugeliui jų išvykti yra nedrąsu.
„Pirmus darbo įgūdžius jaunimas stengiasi gauti Lietuvoje, net ir už mažesnį atlyginimą. Padirba gimtinėje ir kitais metais bando į užsienį važiuoti. Nedrąsu, nes kalbų gerai nemoka“, – pastebi ji.
Užsienyje jaunuolius dažniausiai įdarbina agentūros, ten jie dirba lauko darbus. Dažniausiai svetur šilutiškiai dirba du mėnesius, kad dar vasaros mėnuo liktų poilsiui, bet būna, kad grįžta ir po mėnesio. Šiemet išvykimą į užsienį apsunkina karantinas.
I. Girdenienė sako, kad jaunuolių darbo paieškų bumas prasidės birželio pabaigoje, po egzaminų. Gegužės mėnesį jaunimas dar neskuba ieškoti sezoninio darbo, paklausimų nėra.
Kaip bus šiemet?
Šilutės įmonių vadovai kasmet sulaukia jaunuolių prašymų įdarbinti vasarai.
„Maximos“ atstovė Ernesta Dapkienė komentavo, kad šiltojo sezono metu iš tiesų sulaukia tiek moksleivių, tiek studentų prašymų įdarbinti. Dažniausiai besikreipiantieji įdarbinami salės darbuotojais ar kasininkais.
„Šilutėje šiemet taip pat sulaukėme norinčių mūsų parduotuvėse dirbti jaunuolių. Deja, šiuo metu parduotuvių kolektyvai yra sukomplektuoti ir daugiau darbuotojų nereikia. Norinčius nukreipiame į kitų miestų parduotuves, pavyzdžiui Palangos, kur vasarą itin išauga klientų srautai ir reikia papildomų darbuotojų. Džiaugiamės, kad įsidarbinti nori išties motyvuoti žmonės. Kartais, kaip pastebi parduotuvių vadovai, vasaros metu įsidarbinančių jaunų žmonių motyvacija dirbti būna didesnė nei senbuvių“, – sakė ji.
SBA bendrovės „Šilutės baldai“ ir „Germanika“ ankstesniais metais vasaromis į darbą priimdavo apie 20 – 30 moksleivių virš 18 metų. Dažniausiai tai būdavo darbuotojų vaikai arba jų rekomenduoti. Moksleiviai dirbo įvairius nekvalifikuotus darbus ir gaudavo kompensaciją už pietus, pavežėjimą į darbą, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Paprastai vasarą moksleiviai „Šilutės balduose“ uždarbiaudavo nuo kelių savaičių iki dviejų mėnesių.
„Ar šią vasarą pasitelksime moksleivius, priklausys nuo karantino apribojimų ir gamybos apimčių. Per pastaruosius porą mėnesių dėl pandemijos ir prekybos apribojimų pasaulyje gamyba svyravo, buvome ir prastovose, tačiau ateitis atrodo optimistiškesnė. Jei virusas negrįš ir bus dar labiau atlaisvinti karantino suvaržymai, neatmetame galimybės vasarą pasitelkti moksleivius. Apie galimybę uždarbiauti „Šilutės balduose“ paprastai teirautis jie pradeda birželio pradžioje. Tikimės, kad iki to laiko situacija taps aiškesnė ir susidėmėjusiems galėsime duoti konkrečius atsakymus“, – komentavo „Šilutės baldų“ vadovas Eimuntas Jankauskas.