LiJOT prezidentas Domantas Katelė teigė, kad organizacijos yra pasikreipusios į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) ir laukia, kol ši išduos lapus parašų rinkimui. Tikimasi, kad kampanija startuos artimiausiu metu. „Norime parodyti, kad būtent jauni žmonės yra tie, kurie imasi iniciatyvos“, – sakė jis.
Pasak D. Katelės, tokia praktika jau yra kai kuriose ES valstybėse, o Europos Parlamentas (EP) skatina valstybes nares keisti politiką jaunimo atžvilgiu. O valstybės, kurios leido balsuoti nuo 16-os metų, jau skina to vaisius. Pavyzdžiui, Estija, kur 16-17 metų žmonės balsuoja aktyviau už vyresnius. Pasak LiJOT vadovo, jaunimui nesinori, kad tokiais klausimais Lietuva liktų vakarietiškų valstybių užnugaryje.
Ar tokie pokyčiai paskatins Lietuvos jaunimą labiau įsitraukti į politiką? D. Katelė teigė suprantąs, kad tai „nebus panacėja“, tačiau amžiaus kartelės mažinimas būtų svarbus žingsnis pirmyn.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) irgi paskelbė ketinanti registruoti Konstitucijos pataisas, leisiančias atsisakyti ribojimo 16-mečiams dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
„Nesame susipykę su socialdemokratais, džiaugiamės, kad jie imasi lyderystės. Bet manome, kad šį klausimą į Seimo darbotvarkę turi atnešti jauni žmonės“, – sakė D. Katelė.
Pernai Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, kuria sumažino amžiaus ribą ir leido į parlamentą kandidatuoti asmenims, kurie rinkimų dieną yra 21 metų. Šį iššūkį kandidatai galės priimti artimiausiuose Seimo rinkimuose 2024 m. Tikimasi, kad pataisos skatins jaunimą aktyviau dalyvauti rinkimuose. Iki šiol į Seimo nario pareigas pretenduoti galėjo tik 25 metų sulaukę asmenys. Kandidatuoti į EP galima sulaukus 21 m., o į savivaldybės tarybą – 18 m.
Pagal ELTA inf.