Liepos 9 dieną finišavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos organizuota antroji kultūros edukacija „Knygos istorija: nuo rašto ištakų iki ekslibriso“. Edukacinė stovykla organizuota įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės finansuotą projektą. Septynias dienas 16 pamario jaunųjų istorikų ir knygos mėgėjų keliavo rašto ir knygos keliais, siekdami bendro tikslo – pažinti senosios raštijos bei knygos gimimo ir raidos periodus, procesus, išbandyti, realizuoti ir plėtoti savo galimybes bei gebėjimus kūrybinėse edukacijose. Keliaudami, bendraudami, žaisdami ir pokštaudami dalyviai brendo kaip asmenybės, ugdydami ir lavindami individualius socialinius įgūdžius.
Antrosios vaikų edukacinės stovyklos geografija išsiplėtė – joje vasarojo ne tik Šilutės miesto, bet ir Juknaičių bei Usėnų apylinkių jaunimas.
Pirmoji diena skirta susipažinti su stovyklos draugais, aplinka, programa. Be organizatorių, jaunuosius stovyklautojus pasveikino Degučių folkloro ansamblis „Pilutė“, vadovaujamas etnografės Admos Baltutienės. Ansamblio programa ,,Senovinės lietuvininkų piemenukų dainos, žaidimai, burtai“ tarsi nutiesė laiko tiltą tarp XIX a. Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos pasienio gyventojų kultūrinio savitumo ir XXI a. Pamario kultūros vyksmo. Stovyklautojai šį kartą nepatyrė žemaičių ir lietuvininkų piemenukų darbų sunkumo, tačiau klausydami liaudies dainų, žaisdami piemenukų žaidimus pajuto laikmečiams nepavaldaus žaidimo žavesį, pramogavimo prasmę.
Dėliodami edukacijos programą, organizatoriai – Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyrius siekė nuoseklumo bei logiškumo: nuo pažinties su rašto priešistore, senojo Amerikos indėnų piktografinio rašto, egiptiečių hieroglifų, finikiečių raidyno ir lietuviškos abėcėlės, popieriaus atsiradimo, iki visos žmonijos istoriją pakeitusio knygos spausdinimo ir knygnešystės fenomeno. Jaunųjų stovyklautojų laukė ne vienas išbandymas: kiekvieną dieną naujos žinios ir patirtys.
Šilutės H. Šojaus muziejuje jaunuoliai žengė pirmąjį žingsnį rašto istorijos pažinimo link – pirmykštėse tautose paplitusiu mazgaraščiu skaičiavo savo šeimos narius. Manoma, kad dar ir dabar indėnų piemenys Peru naudojasi skaičiavimo virvutėmis kaip kalendoriumi arba tam, kad prisimintų, kiek galvijų yra bandoje. Stovyklautojų atidumo reikalavo senovės šumerų, babiloniečių rašymo būdo ant vaškinių ir molio lentelių išbandymas. Muziejuje kiekvienas tapo tarsi amatininku ir seniausiu gamybos būdu – iš celiuliozės – gamino popierių. Specialiu semtuvėliu sėmė popieriaus masę, kurią paliko džiūti, kad išeitų naujas popieriaus lakštas. Edukatorė Roma Šukienė priminė, kad seniau popieriui gaminti buvo naudojami net pasenę skudurai, kurie šiandien išmetami.
Tikrojo rašto užuomazgų mokslininkai pirmiausia ieško piešiniuose. Piktografinio rašto mįslę pabandėme įminti F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje bandydami perskaityti indėnų piešinius. Pripažinome, kad keblu suvokti šio rašto turinį ir suprasti piešiniais užrašytą mintį, geriau sekėsi rašyti ir skaityti hieroglifais rašytus tekstus. Mažojoje Lietuvoje vyravusį įmantrųjį gotikinį šriftą dalyviai išbandė rašydami žąsies plunksnomis ir vėliau jas pakeitusiomis metalinėmis. Jie svarstė kuo Mažosios Lietuvos knygos poligrafinė išvaizda skiriasi nuo Didžioje Lietuvoje XIX–XX a. pirmoje pusėje išleistų knygų.
Susipažinti su praėjusio tūkstantmečio žinomiausiu įvykiu pasaulyje – mechanizuoto spausdinimo išradimu ir jo išradėju vykome į buvusią M. Jankaus spaustuvę Bitėnuose. Padedami muziejininkės Laimos Žemgulienės stovyklautojai pasigamino ir įrišo vieno lanko knygelę, kurią, naudodami senojo knygų dekoro pavyzdžius, patys ir dekoravo. Žiūrėdami kino filmą stovyklautojai sužinojo apie gūdžius lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metus, Bitėnų ir spaustuvininko M. Jankaus vaidmenį lietuviškos spaudos istorijoje. Įgytas žinias buvo galima pasitikrinti sprendžiant kryžiažodį bei sudarant žemėlapį, pavaizduojant jame objektus, menančius knygnešystės laikotarpį. Pasibaigus edukacijoms aplankytos Bitėnų kapinaitėse palaidotų knygininkų M. Jankaus ir V. Storostos-Vydūno kapavietės, Rambyno kalnas.
Vydūno asmenybę, kūrybą, filosofiją ir rašybą dalyviai pažino Kintų Vydūno kultūros centre organizuotame užsiėmime. Jaunimui buvo įdomu skaityti Vydūno tekstus, kurie darėsi vis aiškesni. „Aš po stovyklos darau Vydūno kvėpavimo pratimus“, – nudžiugino vieno stovyklos dalyvio atsiliepimas.
Vaikų kelionė rašto ir knygos istorijos takais baigėsi Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, kur grafikos užsiėmimų metu kiekvienas pasigamino asmeninį knygos ženklą ar iliustraciją savo knygutei.
