Joga – priešnuodis ligoms ir epidemijoms – gerai žinoma ir šilutiškiams

Jogos diena_2Jogos apibūdinimų ir jos krypčių viešojoje erdvėje galima rasti tiek, kad ne vienam besidominčiam ir galva susisuka: kas iš tiesų ta joga?

Ilgametė Šilutės sporto ir sveikatingumo klubo „Atėnai“ vadovė Jūratė GRICEVIČIENĖ taip pat yra girdėjusi įvairių nuomonių: vieniems joga – tai kažkoks religinis judėjimas ar net sekta, kitiems – stovėsena ant galvos ar dar kažkas.

22 metus sportu gyvenanti ir 17 metų jogą asmeniškai praktikuojanti trenerė turi savus, asmeniškai suvoktus ir išgyventus jogos apibūdinimus. Pasak jos, joga – tai ne konkretūs pratimai, bet tiesiog gyvenimo filosofija ir gyvenimo būdas, atsakantis į klausimus, kaip gyventi, iš kur semtis energijos vis didėjančiam gyvenimo tempui atlaikyti.

Į šiuos žodžius, anot trenerės, telpa visa jogos esmė, Ji neslepia norinti, kad kiekvienas žmogus bent kažkiek prisiliestų prie jogos. Todėl praėjusią savaitę, birželio 21-ąją, ji su bendraminčiais ir Šilutėje surengė visuotinę jogos pamoką, skirtą paminėti Tarptautinę jogos dieną.

Joga pakrauna energijos

Pradėdama dalintis ilgamečiu savo patyrimu, J.Gricevičienė pasakoja, kad kiekvienas žmogus energijos semiasi iš 4 dalykų: maisto, kvėpavimo, miego ir… pozityvumo. Šie dalykai, glūdintys kiekviename iš mūsų, yra ir jogos esmė.

Kaip pavyzdį, trenerė primena Vydūno gyvenimą, kuris, anot jos, buvo pirmasis ir savo metu vienintelis jogas Lietuvoje. Jis studijavo Indijos vedas ir, pritaikęs gautas žinias, netgi sirgdamas džiova, savo gyvenimą prailgino kelis kartus, nei jam buvo žadėję gydytojai.
Jogos diena_3
Niekam ne naujiena, kad norintis būti sveikas, o tuo pačiu – ir jaustis laimingas žmogus turi lavinti savo kūną ir dvasią.

Meditacija arba sugebėjimas atsiriboti nuo aplinkos yra viena iš jogos būsenų. Juk susikaupti ir atsiriboti sugebantis žmogus kiekvienai savo veiklai labiau susikoncentruoja, vadinasi, geriau atlieka bet kurį darbą.

Ši filosofija ir šis gyvenimo būdas atrandami per mankštą. Įvairias mankštas įvairiausio amžiaus šilutiškiams jau daug metų vedanti J.Gricevičienė pasakoja, jog esminis jogos mankštų skirtumas nuo kitų mankštų yra tas, kad iš šių treniruočių žmogus išeina ne jausdamas nuovargį, kaip iš kitų, bet… pailsėjęs. Taip yra todėl, kad jogos metu energija ne atiduodama, bet gaunama.

 

Esmė – kad žmogus būtų laimingas

Pasak trenerės, yra daug jogos pavadinimų, tarsi atskirų jos krypčių. Tai susiję su žmonėmis, kurie kūrė konkrečias jos sistemas. Vienos jų labiau akcentuoja fizinių pratimų svarbą, kitos – kvėpavimą ar meditaciją. Yra net specialus kursas, pavadintas „Menas būti laimingu“, kurio metu žmogus išmoksta specialių kvėpavimo pratimų ir vėliau pats gali atlikti juos namuose.

Tačiau visų šių krypčių esmė – kad žmogus gautų energijos iš tų jau minėtų 4 šaltinių ir kad jis būtų laimingas.

Šilutiškė trenerė pritaria Indijos Garbės konsulo Rajinder Kumar Chaudhary žodžiams, kad joga ir viena jos gydančių formų – ajurveda – galėtų būti siūloma visiems žmonėms kaip priešnuodis plintančioms ligoms ir epidemijoms. Joga, pasak Garbės konsulo, praturtina ir kūną, ir sielą: vienus ji padaro stiprius ir sveikus, kitiems suteikia ramybės, kai joga užsiimama kriziniais ir streso momentais, arba net atvirkščiai.

Šilutėje joga – ne naujovė

jogos dienaPasak J.Gricevičienės, joga Šilutėje nėra žmonėms negirdėtas dalykas. Pradėjusi praktikuoti jogą, trenerė pradžioje apmokydavo tik atskiras grupes. Bet ilgainiui tai išaugo į kasdienes jogos treniruotes sporto klube „Atėnai“. Juolab kad kasdieniame darbe ji sutikdavo vis daugiau žmonių, kurie, jau pasiekę tam tikrą materialinę gerovę, neretai ieškojo nematerialiosios gyvenimo prasmės. Arba tokių, kuriems nebepadėdavo tradicinė medicina, tad likdavo ieškoti kitų būdų pagerinti sveikatą ir savijautą.

Trenerė sako, kad ir į kasdienes kalanetikos ar kitas treniruotes ji įveda daug jogos elementų, tad joga jau seniai tapo sudėtine „Atėnuose“ sveikatos besisemiančių šilutiškių treniruočių dalimi, nes treniruotės čia įprastai pradedamos ne mankšta, bet kvėpavimo pratimais.

Pasak pašnekovės, net ir bendrojo lavinimo mokyklose kūno kultūros mokytojai savo pamokose siūlo jogos pozas, atliekant tempimo pratimus.

Renginiuose gali dalyvauti visi

Birželio 21-ąją minimą Tarptautinę jogos dieną buvo puiki proga visiems išbandyti jogą. Tokia sveikatinimo šventė Lietuvoje organizuojama jau trečius metus iš eilės. Festivalis turi savo tradicijų – tai medžio asana, vieningai atliekama visuose Lietuvos miestuose vienu metu. Prisijungti galėjo visi, būdami namuose, darbe, susirinkime, autobuso stotelėje, kartu su kolegomis ir draugais, nes ji buvo transliuojama tiesiogiai per „Facebook“ platformą.

Tą dieną J.Gricevičienė šilutiškius pakvietė į parką šalia Kultūros ir pramogų centro, kur prie tvenkinio vyko atviras ir nemokamas jogos užsiėmimas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.