Joninės Vainute: pasveikinti 47 varduvininkai, pristatytas kunigo paveikslas

Daug metų Vainutą buvo galima vadinti Šilutės rajono Joninių sostine, gražiausios vasaros šventės metu čia suvažiuodavo tūkstančiai žmonių, būdavo prisimenamos senosios ir kuriamos naujos tradicijos. Ir nors šiemet masinė šventė neįvyko, Vainuto Jonai ir Janinos pagerbti originaliai - kiekvienas aplankytas namuose, vainikuotas ąžuolo lapų vainiku, kiekvienam įteikta lauko gėlių ir sugrotas maršas. 47 Jonai ir Janinos džiaugėsi tokia staigmena, o kai kurie ir jaudulio ašarą nubraukė.
Netikėtai užkluptos dvi vainutiškės Janinos – Pauparienė ir Mačienė buvo vainikuotos, seniūnas V. Mockus ir klebonas V. Šidlauskas joms įteikė gėlių, o muzikantai sugrojo maršą.

Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų centro darbuotojai, kuriems vadovauja Marytė Matevičienė, šiemet sumanė kitokias Jonines, ir jų renginiai aidėjo tris dienas.

Birželio 24 d. Vainuto šv. Jono krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios ir pristatytas sovietų kankinio, Vainute gimusio ir užaugusio kunigo Prano Gustaičio paveikslas.

Maršai skambėjo visoje seniūnijoje

Darbščiausia ir triukšmingiausia diena tapo vainikų dalybos Janinoms ir Jonams. Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus suskaičiavo, kad seniūnijoj gyvena 47 varduvininkai, tad tiek ąžuolo vainikų ir lauko gėlių puokščių supynė saviveiklininkės. Vainuto miestelyje surasti 25 varduvininkai, Balčiuose – 8, Bikavėnuose – 9, Gorainiuose – 5.

Janinas ir Jonus pasveikinti nuo ankstyvo ryto susiruošė seniūnas V. Mockus, parapijos klebonas Vidmantas Šidlauskas, M. Matevičienė, Bikavėnų muzikantai Albinas Matevičius, Vytautas Norkaitis ir Kazys Budrys. Kiekvienoje sodyboje Jonams ir Janinoms jie trenkė šventinius maršus.

Pirmoji, kurią aplankė sveikintojai – Janina Barškėtienė. Ji Vainute gyvena nuo 1968 metų, dirbo mokytoja. Janina „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad jos senelis ir tėvas taip pat buvo Jonai.
Antrojoje sodyboje tikėtasi surasti vieną Janiną Pauparienę, tačiau pas ją tuo metu svečiavosi ir bendravardė draugė, vainutiškė Janina Mačienė. J. Pauparienė pasakojo, kad Vainute gyvena nuo gimimo – jau 89 metus. Anksčiau šoko ir dainavo būreliuose, šoktų ir dabar, tik kojos neleidžia. Jos draugė Janina Vainute įsikūrė prieš 40 metų, bet nelankė nei šokių nei dainų būrelių, mat laiko trūksta – ūkininkauja.

Pirmasis Jonas, pas kurį sugužėjo sveikintojai – jau pensijoje esantis, daug metų Žemaičių Naumiesčio seniūnu dirbęs Jonas Budreckas. Jis sveikintojus pasitiko plačiai iškėlęs rankas, kaip geriausius bičiulius. Žinoma visus privertė bent minutei prisėsti prie stalo. Bet greit turėjo išlydėti, mat visa komanda dar turėjo nemažai darbo – laukė daug Jonų ir Janinų.

Kitoje sodyboje sveikintojai rado net du šeimininkus, vyresnįjį ir jaunesnįjį Jonus – Puidokus, kurie visą gyvenimą dirbo Vainute. Jų kaimynas Jonas Skurdelis į Vainutą atsikėlė gyventi nuo 1972 metų ir džiaugiasi, kad daug metų teko dirbti Miškų ūkyje.

Iki vidudienio visi Vainuto Jonai ir Janinos buvo aplankyti, tad miestelyje, įvairių sodybų prieigose, kelias valandas skambėjo maršai. Deja, keliems Jonams ar Janinoms maršai nuskambėjo, bet vainikus teko kabinti ant vartų ar durų rankenų, nes ne visi laukė svečių. Užtat visi aplankytieji džiaugėsi, dažnas net ir ašarą nubraukė, kad buvo pasveikinti.

Dar pusdienį sveikintojai važinėjo po kitų gyvenviečių Janinų ir Jonų sodybas.

Pagerbė žuvusį kunigą

Trečiadienį šv. Jono krikštytojo bažnyčioje klebonas V. Šidlauskas aukojo šv. Mišias, po Mišių pristatytas sovietų kankinio, Vainute gimusio ir užaugusio Prano Gustaičio paveikslas.

Apie kunigą P. Gustaitį pasakojo jo brolio dukra. P. Gustaitis gimė 1910 m., baigęs Vainuto pradžios mokyklą, mokėsi Švėkšnos gimnazijoje, studijavo Telšių kunigų seminarijoje. 1936 – 1941 m. dirbo pastoracinį darbą Tauragėje, 1941 m. paskirtas Pašilės parapijos klebonu.

P. Gustaitis smerkė Lietuvos okupaciją, buvo įsitikinęs, kad Lietuva turi būti nepriklausoma valstybė. Karo metais pamoksluose jis smerkė bolševikus, ragino žmones melstis, kad jie niekada negrįžtų į Lietuvą. 1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, visokeriopai rėmė partizanus: išrašė apie 50 gimimo metrikų naujiems dokumentams įsigyti, šelpė maistu, siuntė knygas savišvietai.

Nuo 1945 m. dirbdamas Kaltinėnų (Tauragės aps.) parapijos dekanu ragino parapijiečius auklėti vaikus tautine dvasia, drausti jiems stoti į pionierius ir komjaunimą. Klebonijoje priglaudė NKGB ieškomą buvusį Lietuvos konsulą ir Plungės burmistrą, Žemaičių legiono štabo ryšininką Eduardą Misevičių.

1946 m. sausio 17 d. NKGB suėmė kunigą P. Gustaitį ir E. Misevičių. Po ilgų tardymų karo tribunolas nuteisė kunigą mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas kalėjime Vilniuje, kūnas užkastas buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje. 1999 m. P. Gustaičio palaikai iškilmingai palaidoti Viešvėnų bažnyčios šventoriuje (Telšių r.).

LR Prezidento 1999 m. dekretu, P. Gustaitis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu. Mišiose pristatytas vainutiškio P. Gustaičio paveikslas padovanotas Vainuto bažnyčiai.

Po Mišių parapijiečiai pakviesti į gegužinę bažnyčios šventoriuje. Koncertavo Juknaičių vokalinis ansamblis, liaudiškos muzikos kapelos „Lolytėlė“ ir „Karčema“, o Bikavėnų kultūros darbuotojai vaišino užkandžiais ir namine gira.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.
Sigitas Grinčinaitis
Komercijos direktorius, korespondentas