Gyvenimas bliuzo ritmu Varniuose, prie Lūksto ežero, pirmąjį liepos savaitgalį kunkuliavo it kokia bliuzasriubė: čia 20-ąjį jubiliejų šventė festivalis „Bliuzo naktys”. Pliaupiantis lietus, škvalas ir perkūnija bliuzinėtojų neišgąsdino, netgi priešingai – įkvėpė maudynes ir šokius purve, festivalines madas – lietpalčių gamybą iš šiukšlių maišų ar skanduočių improvizacijas pašiūrėje.
Kaip sakė festivalio „Bliuzo naktys” prodiuseris ir tėtis Algirdas Barniškis-Blėka, „bliuzai” niekad nebuvo vien tik muzikinis festivalis – tai reiškinys, skleidžiantis laisvės ir gerumo atmosferą. Draugiškumo aura gaubia kiekvieną „Bliuzo naktų” festivalį, nes čia akimirksniu galima surasti naujų bičiulių.
Penktadienį karštis festivalininkus suginė į paežerę – vandenyje jie mirko iki pat vakaro. Paplūdimyje greta ant rankšluosčio prisėdęs Ibrahimas iš Kuršėnų pasiguodė, kad nuolat pameta piniginę per festivalį. Tik šįkart jis apsisaugojo – įsidėjo šventą paveikslėlį vidun. Ibrahimas paprašė pagalbos – surasti draugą Žilviną iš Juknaičių, su kuriuo kažkada sportuodavo.
Bliuzuojančių daktarų konferencijoje gydytojų chalatais pasipuošę „medikai” surengė konsiliumą šalia palapinės su užrašais „Lavoninė”, „Širdies plakimo sureguliavimo centras”, o krūtingos medicinos seselės gydė bliuzuotojus vien savo išvaizda.
Antrąją „Bliuzo naktų” dieną palapinių miestelį plovė liūtis, o būstų tvirtumą išbandė šuorais siaučiantis vėjas. Po prašėlusios stichijos kai kuriems teko palapines ręsti iš naujo. Festivalio organizatoriai per vėtrą net pradėjo išmontuoti sceną. Škvalas nė motais buvo tradiciniam „bliuzų” akcentui – šunų lenktynėms, kurios vyko ir per lietų.
Festivalis šiemet pateikė aukščiausios klasės bliuzo muzikos porciją: nuo lietuvaičių „Movo”, „Garbanotasis bosistas”, „Gin Gas”, scenos veteranų „Blues makers”, „The Road Band”, be abejo, Arinos, iki gausaus būrio tarptautinio lygio žvaigždžių – JAV gitaristo ir vokalisto John Mooney su „Bluesiana”, ar festivalį vainikavusio trimito virtuozo Boney Fields.
GALERIJA: