Juokas pro ašaras – taip galima apibūdinti Juknaičiuose, Akmenų gatvėje, stovinčių daugiabučių gyventojų rūpesčius dėl žmonėms nesuprantamų mokesčių.
Apie tai, kaip jau daugiau nei prieš 20 metų atsisakę centralizuoto šildymo Akmenų gatvės gyventojai netikėtai sulaukė sąskaitų už „vamzdynų priežiūrą“, rašėme prieš porą metų. Tačiau tai – ne pabaiga. Štai jau beveik metai, kai šių daugiabučių gyventojus pasiekia mokesčiai už „šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą“, nors tokių sistemų tuose daugiabučiuose nėra.
Apstulbęs dėl tokių siurprizų vieno buto gyventojas Rimantas Zdanevičius kreipėsi pagalbos į redakciją. Anot juknaitiškio, kiek gali tęstis šis tyčiojimasis iš žmonių, kurie patys šildosi savo butus, jokio pašildyto vandens iš kitur negauna, šildo butuose vandenį pačių pastatytais boileriais, nesinaudoja ir šilumos punktu, kuris stovi rūsyje apleistas…
Juknaitiškiai rodo sąskaitų pluoštus už neteikiamas paslaugas, o besigilinant aiškėja, kad ir ateityje nieko geresnio jiems nenusimato.
Reikalavo mokesčio už… nieką
2014-ųjų rudenį rašėme, jog minėtame Juknaičių daugiabučio koridoriuje šilumos vamzdynų ir radiatorių nebėra nuo maždaug 1994 metų, kai 6 iš 10 butų savininkai atsisveikino su centralizuotos šilumos tiekėjais, išpjovė šilumos tiekimo vamzdynus ir savo butuose pasistatė centrinio šildymo katilus. Tuo pačiu ir savo vamzdžius išsivedžiojo, kuriuos patys prižiūri.
Tačiau praėjus bemaž dviem dešimtmečiams šilumos tiekėjai atsitokėjo ir pradėjo reikalauti mokesčio už „vamzdynų priežiūrą“. Toks mokestis gyventojams, kurie yra pensininkai ir neįgalieji, labiau prilygo reketui vidury dienos arba, jų žodžiais tariant, tapo privalomu labdaros mokesčiu šilumininkams.
Nuolankūs gyventojai dėl šventos ramybės jį mokėjo ir iki šiol, nors jau dabar šis mokestis, kaip sakė R.Zdanevičius, vadinamas „už vamzdynų priežiūrą“. Kas mėnesį šilumos įmonė už tuos vamzdynus, kurių visiškai neprižiūri, iš kiekvieno buto reikalauja sumokėti maždaug 5,35 Eur.
Anot juknaitiškio, neapmokėti atsiunčiamos sąskaitos negalima, nes delsiantys gyventojai sulaukia grasinančių laiškų iš antstolių.
„Šilutės naujienos“ jau ne kartą rašė, kad panaši situacija – ne tik Juknaičiuose: už nešildomus koridorius buvo verčiami mokėti ir kai kurių Šilutės, Rusnės daugiabučių gyventojai. O visi bandymai prisibelsti į šilumos tiekėjų sąžinę baigdavosi fiasko: yra įstatymai, kurie leidžia imti pinigus už paslaugą, kurios neteikiama…
Paliko spragą įstatyme
Anuomet kalbintas kraštietis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pripažino, kad situacija absurdiška, nes žmonės verčiami mokėti už paslaugą, kurios negauna. Pasak Seimo nario, toks absurdas nustebino ir daugumą to meto Seimo Ekonomikos komiteto narių.
R.Žemaitaitis manė, kad daugiabučiuose, kuriuose visi ar dalis gyventojų atsisakė centrinio šildymo ir bendrosiose patalpose nėra radiatorių, mokestis už „vamzdynų priežiūrą“ yra neteisėtas.
Seimo narys R.Žemaitaitis sako dar tuomet, prieš 2 metus, parengė įstatymo pakeitimo projektą. Įstatymo pakeitimai Seime buvo priimti. Galutinį sprendimą dėl šildymo kainų ir teikiamų paslaugų buvo patikėta priimti Valstybinei kainų ir energetinės kontrolės komisijai.
„Iki tol buvo taip, kad žmonės, nesvarbu, ar jie atsijungę nuo centralizuotai tiekiamo šildymo, ar ne, turėjo mokėti už bendro naudojimo visas patalpas. Priėmus sprendimo projektą, Kainų ir energetikos kontrolės komisija buvo įpareigota nustatyti atskirą tarifą būtent tiems, kurie yra atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos ir pasirinko vietinį šildymą“, – sakė R.Žemaitaitis.
Maždaug prieš metus apie mokestį už neteikiamas paslaugas juknaitiškis R.Zdanevičius klausė ir Seimo nario Artūro Skardžiaus, kai šis su Savivaldybės atstovais lankėsi miestelyje. Anot seimūno, šilumą tiekianti įmonė turi gauti atlygį už iki namo pateiktą šilumą, o kaip ji padalijama tarp daugiabučio namo gyventojų, nustato patys gyventojai savivaldybės Tarybos patvirtinta tvarka.
Atsirado dar vienas mokestis
Visa tai – tik pradžia. Taigi praėjusių metų pavasarį Juknaičių Akmenų gatvės gyventojai sulaukė naujų sąskaitų, kurias atsiuntė UAB „Šilutės būstas“. Jose nurodytas mokestis „už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą“. Žvelgdamas į naują siurprizą pašnekovas R.Zdanevičius kraipo galvą ir klausia, ar tai nėra tas pats?
„Vadinasi, šilumininkams turime mokėti už vamzdynų priežiūrą, o „Šilutės būstui“ – už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą?“, – kelia klausimą juknaitiškis, nesuprasdamas, kodėl vėl turi kažkam mokėti už paslaugas, kuriomis nesinaudoja, nes jų ir nereikia. Juk turėdamas savo bute įrengtą atskirą šildymą, pats tuos savo vamzdžius ir prižiūri, o be to, visame name jokio šilto vandens nėra ir niekada nebuvo.
Bet jau beveik metai juknaitiškiai „už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą“ „Šilutės būstui“ moka po maždaug 2,67 Eur. Nors naujasis mokestis – ne iš didžiausiųjų, tačiau neįgaliems R.Zdanevičiui su žmona, kurie kas mėnesį turi išgyventi vos iš 300 Eur (tiek sudaro abiejų pašalpos), per visus metus susidaro nemenka suma.
Nuosavybė neatima bendros pareigos
Mokesčio „už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą“ teisėtumą komentavo „Šilutės būsto“ direktorius Marius Stankus.
Anot jo, į minėtą namą yra tiekiama centralizuota šiluma ir vis dar yra įrengtas šilumos punktas, kurio priežiūra iki 2015 m. gruodžio 31 d. rūpinosi UAB „Šilutės šilumos tinklai“. Šilumininkai skaičiuodavo ir šildymo, ir karšto vandens sistemų priežiūros mokestį. Nuo 2016 m. sausio 1 d. „Šilutės šilumos tinklai“ nebeteikia šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų, šios funkcijos perduotos „Šilutės būstui“.
Kaip paaiškino M.Stankus, 2016 m. vasarį buvo surengtas namo bendrasavininkių susirinkimas, kuriame 6 iš 10 butų savininkų pritarė, kad „Šilutės būstas“ atliktų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei patvirtino priežiūros tarifą – 0,032 euro už kv. m.
Trumpai tariant, šilumos punktas yra bendras viso namo turtas ir už jo priežiūrą ir išlaikymą turi mokėti visi bendraturčiai, nesvarbu, ar naudojasi centralizuotu šildymu, ar ne.
Kalbėdamas apie situaciją Akmenų gatvės daugiabutyje, „Šilutės būsto“ direktorius sakė, jog teisės aktai (LR CK 4.82 str. 1 d. ir LR DNSBĮ 2 str.) nurodo, kad gyventojams būtina žinoti, jog faktas, kad jie yra atsijungę nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, šiuo atveju nedaro jokios įtakos ir jie, kaip pastato bendraturčiai, negali atsisakyti pareigos išlaikyti pastato bendrąją dalinę nuosavybę, įskaitant ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemas.
„Lietuvos aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra vienareikšmiškai konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu“, – teigė M.Stankus.
Taigi galutinė išvada tokia, kad daugiabučių bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos išlaikyti bendrąjį turtą.