Kelios dešimtys juknaitiškių įdėmiai klausėsi į susitikimą su jais atvykusių savivaldybės vadovų, policijos bei seniūnijos atstovų veiklos ataskaitų. Kad ir kaip sklandžiai jie visi dėstė nuveiktus darbus, žmonės rado ką paklausti ir apie tai, kas nebuvo paminėta. Kas išduoda leidimus kirsti nusenusius ar tiesiog ne vietoje užaugusius medžius, kodėl juknaitiškiai – daugiabučių namų gyventojai iki šiol neturi biodegraduojamųjų atliekų konteinerių ir kiek ilgai dar juos nuodys vietos katilinė? Tokius ir panašius klausimus bėrė vietiniai.
Seniūnas tvarkėsi kiek jėgos ir pinigai leido
Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys pradėjo kalbą nuo to, kad seniūnija pagal gyventojų skaičių yra ketvirta Savivaldybėje. Jo nuomone, Juknaičiai pagal gyventojų prieaugį yra mažėjantis miestelis, tačiau pašalpas gaunančių žmonių skaičius čia kasmet auga. Pasak seniūno, 2018 metais mokyklą pradėjo apie 20 mokinių mažiau, nei 2017 m. Ikimokyklinio amžiaus vaikų praėjusiais metais buvo trimis mažiau. Mažėja ir bendras gyventojų skaičius: jeigu 2017 m. seniūnijos gyventojų sumažėjo tik 106, tai 2018-aisiais jau 145.
Per 2018 metus, pasak seniūno, pavyko sutvarkyti ir aptverti ketverias gyvenviečių kapines. A. Gaubys vardijo ir sutvarkytas kelias Juknaičių gatveles, tačiau su nuoskauda pasakė, kad dėl rangovų kaltės nepavyko sutvarkyti dalies miestelio gatvių, kurioms buvo skirta 122 tūkst. Eur. Darbai net nebuvo pradėti. Pasak seniūno, gaila, kad tai atsitiko, nes šiemet asfalto danga yra brangesnė ir darbų bus atlikta jau mažiau.
Juknaičių bendruomenė gavo 30 tūkst. eurų paramos, ir, pasak A. Gaubio, didžiąją dalį lėšų – 17 tūkst. Eur paaukojo Etnokultūros centro naujajai scenai. Dabar seniūnas sakė jau nebesibaiminantis, kad kuris nors iš šokėjų susilaužys kojas į įlaužą.
Neaiški medžių šalinimo tvarka
Seniūnas pasidžiaugė ir netoli Juknaičių įsikūrusio reabilitacijos centro “Gabrielius” veikla. Jo žiniomis, ši įstaiga per 2018 metus į savarankišką gyvenimą išleido 18 žmonių, kurie čia atsikratė savo priklausomybių.
Baigiant klausyti seniūno kalbą, vienas “Gabrieliaus” atstovų klausė savivaldybės valdžios dėl leidimų kirsti nusenusius ar tiesiog nevietoje augančius medžius. Jis pasakojo seniūnijoje sužinojęs, jog tokius leidimus išduoda Savivaldybės administracija, bet kai nuvyko ten, buvo išguitas atgal į seniūniją. A. Gaubys klausiančiajam paaiškino, kad be leidimo galima kirsti medžius, augančius valdiškoje žemėje iki 20 cm skerspjūvio, o privačioje žemėje – iki 30 cm. Jeigu medis auga valdiškoje žemėje – leidimą pjauti svarsto seniūnija, o kitur augančius medžius reikia derinti su Savivaldybės administracija.
Seniūnija saugi, vagysčių sumažėjo
Šilutės policijos komisariato atstovas Marius Mulskis daug informacijos pateikė apie Savivaldybės teritorijoje vykstančius įvykius. O juknaitiškiai, pasak pareigūno, gyvena saugioje seniūnijoje, ir jeigu kas čia ir įvyksta, didesnė dalis pažeidimų yra išaiškinami. 
Pasak M. Mulskio, per 2018 metus iš šios seniūnijos buvo gauti 267 pareiškimai, tačiau tik 30 atvejų iškeltos ikiteisminės bylos. Seniūnijoje įvyko 8 vagystės ir tai trim atvejais mažiau, nei buvo 2017 metais.
Per praėjusius metus užregistruota 15 smurto artimoje aplinkoje ir viešosiose vietose atvejų. Pasak M. Mulskio, Juknaičiuose pravartu būtų pagausinti policijos rėmėjų skaičių, dabar jų yra tik du. M. Mulskiui juknaitiškiai neuždavė nė vieno klausimo.
Rūpi aplinkos tvarka ir smilkstanti katilinė
Juknaičių bendruomenės pirmininkė Laima Barkauskienė atvykusiai bendrovės “Mano aplinka” atstovei Giedrai Beinorienei rėžė, kad taip šienaudami vejas jų prižiūrėtojai greitai jas supūdys. Pasak L. Barkauskienės, praėjusiais metais “Mano aplinkos” šienpjoviai nupjovė jau per ilgą žolę ir pradalges paliko. Jos manymu, taip bus supūdytos vejos. Vėliau, anot juknaitiškės, buvo daugiau žalumos ir nupjauta žolė sunykdavo. „Mano aplinkos“ atstovė pripažino, kad pernykštė žolė Juknaičiuose buvo pradėta pjauti per vėlai, tačiau taip buvo tik dėl to, kad ilgai buvo deramasi dėl paslaugos sutarties. Nors bendruomenės pirmininkė įsitikinusi, kad “Mano aplinka” buvo įsipareigojusi surinkti nupjautą žolę ir išgabenti, įmonės atstovė G.Beinorienė aiškino, kad bendrovė gal ir galėtų žolės atliekas išvežti, bet už tokį darbą tektų gyventojams mokėti. Ir vargu ar tai jiems patiktų. Ji ragino gyventojus patiems tvarkyti nupjautą žolę, nes įmonės tokią paslaugą apmokestina, o gyventojams ji yra nemokama.
Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis stebėjosi, kodėl gyventojai žolės atliekų nemulčiuoja. Pasirodo, kad daugiabučiuose gyvenantys juknaitiškiai dar neturi konteinerių tokioms atliekoms mulčiuoti. Tad S. Šeputis ragino seniūną A. Gaubį nedelsti, paimti biodegraduojančių atliekų konteinerius iš savivaldybės sandėlių ir vežti juos į gyvenvietę.
Keli juknaitiškiai tikino, kad iki pavasario neišgyvens, nes juos dusina katilinė. “Šilutės šilumos tinklų” Juknaičių katilinė šilumą išgauna degindama šiaudų rulonus, o kai jie keičiami nebaigę degti, tų rulonų likučiai išimami ir kraunami lauke. Nuo jų sklindantys dūmai ir smarvė eina link gyvenamųjų namų.
Savivaldybės meras V. Laurinaitis ir administracijos direktorius S. Šeputis pažadėjo išsiaiškinti, kaip tie likę degėsiai turi būti tvarkomi, kad neliktų baisių kvapų.
Juknaitiškė Dalia Ptašinskienė savivaldybės vadovams pasiguodė, kad atliekas tvarkanti bendrovė per 2019 metus nė karto neišplovė konteinerių. Pasak V. Laurinaičio, Savivaldybės administracija pakeitė atliekų tvarkytoją, ir naujojoje sutartyje yra nustatyta, kiek kartų turi būti išplaunami konteineriai. Tad jis patarė kantriai sulaukti šiltesnio oro ir stebėti, kaip bus laikomasi sutarties.