Juknaitiškių šventėje – naujas vietovardis, pagarba ilgaamžiams ir viską nuplaunanti liūtis

JUKNAICIAI _6Šiemetinė Juknaičių gyvenvietės šventė „Visada jauni 2019“ bus įsimintina dėl naujojo vietovardžio ženklo atidengimo ir dar dėl to, kad visas įprastas vakarines linksmybes nuplovė liūtis…
Juknaitiškiai prisiminė senąjį vietovardį
JUKNAICIAI _3
Šventinis vakaras Juknaičiuose prasidėjo ypač puikiu oru. Saulę dengė šviesūs debesėliai, šilumos netrūko ir visi manė, kad taip puiku bus visą vakarą. Jūratė Šukienė ir Vygantas Stoškus – šventės vedėjai pirmiausia visus susikvietė prie gyvenvietės pradžioje, šalia kelio pastatyto naujo stogastulpio. Ąžuolo stogastulpį atidengė Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, jam talkino bendruomenės pirmininkė Laima Barkauskienė, ąžuolo lapų vainiku jį papuošė juknaitiškės mergaitės. Ant vietvardžio ženklo išdrožinėti gyvenvietės pavadinimai: vienoje pusėje įrašytas dabar naudojamas pavadinimas „Juknaičiai“, kitoje – senasis pavadinimas „Juknaten“.

J. Šukienė priminė, kad šie metai Lietuvoje yra paskelbti Vietovardžių metais. Juknaičių gyvenvietė raštuose paminėta nuo 1540 metų. Jos pavadinimas nuo prūsų, vokiečių laikų šiek tiek keitėsi, tačiau išliko vyraujanti „Juknat“ žodžio šaknis. 

Pasak V. Stoškaus, tikėtina, kad ankstesnių gyvenviečių pavadinimai atsirasdavo nuo apylinkės vienkiemiuose gyvenančių šeimų pavardžių. Tad gali būti, jog ir čia gyveno kokia nors stipri Juknos šeima, kuri suteikė vardą visai gyvenvietei.

Vietovardžio ženklą pašventino abiejų konfesijų – katalikų ir evangelikų liuteronų kunigai Viktoras Daugėla ir Valdas Miliauskas. Jie linkėjo žmonėms gerbti praeitį, saugoti gerus santykius su artimaisiais ir kaimynais.

Po stogastulpio atidarymo visi susirinkusieji stojo į eiseną ir gyvenvietės gatvėmis nužingsniavo į įprastą švenčių vietą šalia Juknaičių tvenkinio.

Dar vienas Garbės pilietis

Juknaitiškių eisena stabtelėjo prie anksčiau pastatyto istorinio simbolio – stilizuotos Angelo skulptūros su išnykusių kaimų pavadinimais. Iš buvusių 42 seniūnijos gyvenviečių 16 jau yra išnykę. Šventės dalyviams matomoje vietoje buvo išdėliotos lentelės su išnykusių kaimų pavadinimais, o tautiniais rūbais pasipuošusios merginos prie kiekvieno kaimo pavadinimo sudėliojo gėlėmis puoštus ženklus ir uždegė žvakutes.

Juknaitiškiai dabar turės dar vieną savo Garbės pilietį: bendruomenės iniciatyva už puikius darbus puoselėjant Juknaičių savastį – medinį paveldą – Pašyšiuose gyvenantis meistras Aloyzas Vaitkus įrašytas į Juknaičių Garbės knygą. Būtent jis ir padarė tą dieną atidengtą vietovardžio ženklą.

Pasveikino ilgaamžius

Juknaitiškius pasveikinti atvyko Savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis, prie kurio vėliau prisijungė ir grupelė rajono socialdemokratų. Skyriaus vicepirmininkas Tomas Budrikis Juknaičių bendruomenei įteikė didžiulę ir gardžią puokštę.

Juknaitiškiai šiemet pagerbė ir savo ilgaamžius. Keturi senoliai, jau perkopę 90 metų jubiliejus, buvo pasodinti scenoje, puokštes gėlių jiems įteikė seniūnas A. Gaubys, jų artimieji. Kiekvienam senoliui buvo suteiktas žodis. Viena jubiliatė prisiminė įvykį, kuomet 1930 metais ji bendravo su Juknaičius aplankiusiu Vydūnu – Vilhelmu Storosta.
Nuskambėjus Latojos ir Henrietės Čėsnaičių atliekamai dainai, kuri buvo skirta senoliams pagerbti, Juknaičių šventė beveik ir pasibaigė. Mat kaip tik tuo metu aptemo dangus, pakilo vėjas ir paplūdo lietus. Vieni dalyviai bandė slėptis po giraitės medžiais, kitiems pavyko rasti vietų bedruomenių palapinėse. Tačiau apie valandą trukęs lietus galiausiai visus išvaikė po namus.

JUKNAICIAI _2Nepaskelbti, bet žinomi

Pasak šventės vedėjos J. Šukienės, lieka tik apgailestauti, kad lietus taip netikėtai nutraukė šventę. Visi juknaitiškiai džiaugiasi savo gyvenvietėje turėdami išskirtinio grožio Reginos ir Stanislovo Meškauskų sodybą, kuri šiemet pripažinta viena gražiausių. Stanislovas sodybą yra išpuošęs ir savo rankų darbo drožiniais. Bendruomenės dovana šeimininkams bus įteikta namuose.

Juknaitiškiai Violeta ir Alvidas Šimelioniai buvo pasiruošę apdovanoti šių metų darnią daugiavaikę šeimą – Loretą ir Mantą Pukelius, kurie augina tris vaikus: Justiną, Deimantą ir Mindaugą. Tad, kaip teigė A. Šimelionis, jiems skirtą dovaną irgi teks nuvežti į namus Kanteriškių kaime.