Jūros mokslas ir technologijos: svarbios pasauliui, reikalingos Lietuvai

Projektas Jureivis1 Juru uostu inzinerijaŠiandieninis civilizuotas pasaulis, susirūpinęs dėl prasidėjusios klimato kaitos, daugiau dėmesio skiria tausojančiam gamtos išteklių naudojimui, poveikio aplinkai mažinimui. Augantis supratimas apie pasaulinio vandenyno srovių sistemą, užtikrinančią Žemės klimato stabilumą, dar kartą nukreipė žmonijos žvilgsnius į jūras ir vandenynus, kupinus neišnaudotų galimybių.

Modernizuojamos tradicinės veiklos, tokios kaip laivyba, žvejyba, jūrų ir pakrančių turizmas. Nafta ir dujos išgaunamos iš didesnių gylių, pradėta vėjo, bangų ir potvynių energijos gavyba, plėtojama akvakultūra. Visa tai reikalauja naujesnių tarpdalykinių žinių, nes intensyvi jūrų ir vandenynų eksploatacija turi būti atidžiai prižiūrima ir vertinama.

Nors Lietuva – jūrinė valstybė, tačiau dėl įvairių istorinių priežasčių vėliausiai įsitraukė į jūrinius tyrimus. O juk vien tik su Klaipėdos uosto veiklomis yra susijusios daugiau nei 800 įvairių bendrovių, kuriose dirba daugiau kaip 23 tūkst. žmonių. Uostas sukuria 4,5% Lietuvos bendro vidaus produkto. Tai ženkli įtaka Lietuvos ir ypač Vakarų Lietuvos ekonomikai, todėl uosto konkurencingumą būtina išlaikyti.

Tiek pažangiausių pasaulio šalių, tiek ES narių, tarp kurių yra energetiniais ištekliais ar gausiais gamtos resursais negalinti pasigirti Lietuva, plėtros ir konkurencingumo pagrindas yra naujos technologijos, inovacijos, skatinančios naujų darbo vietų kūrimą, aukštosiomis technologijomis grįstą gamybą. Todėl Lietuvos jūrų pramonė ir laivyba, kaip strateginė mūsų ekonomikos dalis, turi pasukti energetinio efektyvumo ir darnios plėtros keliu.

Tuo tikslu Klaipėdos universitetas kartu su partneriais vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 786 (2008-07-23) patvirtintą Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (Slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą.

Svarbiausieji Slėnio programos uždaviniai: sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą bendrosioms Lietuvos jūrinio sektoriaus mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, ES jūrų politikos tikslams įgyvendinti ir įvairių valstybės institucijų jūrinių tyrimų poreikiams tenkinti; sutelkti bendrai veiklai aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos ir užsienio mokslininkus ir tyrėjus; atnaujinti ir modernizuoti universitetinių jūros mokslo srities studijų infrastruktūrą; stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką, kad gerėtų studijų kokybė; sudaryti sąlygas jūrinio verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis; didinti jūrinio verslo galimybes ir Lietuvos jūrinio mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje jūrinių tyrimų ir jūros verslo paslaugų rinkoje.

Planai ambicingi, realūs ir aktualūs, nes iki 2020 m. reikia daug ką nuveikti.

Laivų eksploataciniai teršalai – tai ne tik krovos operacijų metu išskirta į aplinką tarša. Tai ir įvairios šiukšlės, užteršti vandenys bei dujos, ardančios ozono sluoksnį. Tai ir išmetamųjų dujų, krovinio, triukšmo, gaisro gesinimo medžiagų, šaldymo sistemų agentų emisijos. Taršą iš laivų reglamentuoja Tarptautinė Jūrų Organizacija.

ES priima ir savus reikalavimus laivybai, dažnai net griežtesnius už tarptautinius. 2011 m. paskelbtoje Transporto Baltojoje knygoje iki 2050 m. įsipareigojo sumažinti CO2 emisiją iš vandens transporto priemonių 40% lyginant su 2005 m. Dažniausias emisijos iš laivų šaltinis yra dyzelinė jėgainė, todėl ji turi būti tobulinama, pritaikoma naudoti kelias, tame tarpe alternatyvias, kuro rūšis arba apskritai keičiama į varomą suskystintomis dujomis.

Emisijos mažinimui reikalingi sprendimai, didinantys laivo operacijų efektyvumą išnaudojant palankias oro sąlygas, optimizuojant greitį, diferentą, kontroliuojant laivo mašinų ir mechanizmų energijos suvartojimą. Nauji laivai turi naudoti naujas, ne tokias imlias elektros energijai technologijas, o uosto infrastruktūra turi būti pritaikyta naujiems laivybos poreikiams tenkinti.

Povandeninis žemo dažnio triukšmas, išskiriamas eksploatuojant laivus ar kitas jūrines konstrukcijas, daro poveikį jūros žinduolių elgesiui, mažina jų maskavimosi fenomeną ir reprodukciją. Triukšmo poveikį būtina geriau suprasti, todėl reikalingos naujos stebėsenos sistemos ir procedūros. Laivams judant siaurais ir/ar sekliais vandenimis, vyksta krantų erozija. Susidariusios bangos pažeidžia ir povandeninę florą bei fauną. Siekiant suvaldyti šį poveikį, reikia jį pilnai suprasti.
jureivis IMG 1705
Teršalai, išsiskiriantys iš laivo korpuso dangos, savo sudėtyje turinčios nuodingų substancijų, neleidžiančių apaugti korpuso povandeninei daliai, irgi ribojami. Kita vertus, apaugusi povandeninė laivo korpuso dalis didina kuro sąnaudas, sudaro sąlygas invazinių rūšių pervežimui ant korpuso ar inkaro, pažeidžia apsaugines dangas, todėl spartėja korpuso koroziniai procesai, didėja remonto kaštai. Laivų pertvarkymas pagal naujus, aplinką tausojančius reikalavimus, beje, irgi daro poveikį aplinkai, todėl mokslininkai vertina laivų statyklų technologijas, rekomenduoja pramonei taikyti draugiškesnes gamtai.

Griežtėjantiems saugios laivybos reikalavimams atitikti nuolat reikalingi nauji sprendimai, kad laivai neskęstų, kad po avarijos teršalai arba neišsiskirtų, arba būtų kuo greičiau surinkti ir jų poveikis gamtai taptų mažesnis. Išvardintus kompleksinius tyrimus gali atlikti tik specialistų grupės, sudarytos iš laivų, laivybos ir IT inžinierių, jūros hidrologų, ekologų ir biologų. Šios grupės taip pat turi spręsti žuvininkystės ir akvakultūros, jūrinės vėjo energetikos plėtros klausimus ir dar daug ką, kas bus aktualu valstybei, pramonei ir verslui, nusitaikiusiam į jūrų ir vandenynų potencialą.

Lietuvai nepakanka jaunų, išsilavinusių savo srities ekspertų, galinčių priimti pasaulinius iššūkius, spręsti darnaus vystymosi problemas ir dirbti globalios konkurencijos sąlygomis. Nors pas mus vyrauja požiūris, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių yra per daug, iš tiesų ES vidurkio (40%) Lietuva nesiekia (30-34%).

Tuo tikslu dar 2011 m. startavo projektas VP1-2.2-ŠMM-09-V-01-001 „Jūrinio sektoriaus II pakopos studijų tobulinimas (Jūreivis)“. Jo metu Klaipėdos universitete buvo papildomai rengiami ne tik tiesiogiai jūrinio verslo veikloje dalyvaujantys Laivų projektavimo ir statybos, Laivų energetinių įrenginių eksploatacijos, Laivų elektros įrangos ir automatikos, Jūros aplinkos inžinerijos, Technologijų valdymo, Techninių informacinių sistemų inžinerijos, Jūrų hidrologijos programų magistrai.
Ekologijos ir aplinkotyros, Kraštovaizdžio archeologijos programų studentai taip pat išklausė jūros specifikai skirtus kursus.
Atsižvelgiant į Lietuvos poreikius ir tarptautiniu mastu stebimas tendencijas, projekto metu buvo sukurtos dvi naujos Ichtiologijos ir žuvininkystės bei Geoinformatikos magistrantūros programos.

Kadangi daugelis darbdavių pabrėžia universiteto absolventų praktinės patirties stoką, projekte buvo numatytos privalomos 2 mėn. trukmės praktikos nacionalinėse ir užsienio verslo įmonėse, universitetų bei institutų laboratorijose. Studentai daugiausiai rinkosi praktiką Lietuvoje, nors užsienyje atlikta praktika suteikia ne tik darbo patirties, bet ir daugiau atsakomybės, bendravimo kitatautėje aplinkoje patirties, sutvirtina užsienio kalbos įgūdžius. Kai kurie magistrantai taip įsitraukė į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, kad nutarė rinktis doktorantūros studijas.

Projekto metu net 90 magistrantų įgijo reikšmingos praktinės patirties ir, tuo pačiu, pranašumą įsidarbinant.  Siekiant, kad investicijos į jūrinio slėnio infrastruktūrą iš esmės pagerintų jūrinių mokslo krypčių studijų programų kokybę, buvo keliama ir pedagoginio personalo kvalifikacija.

21 projekte dalyvaujantis studijų programų dėstytojas išklausė didaktinių gebėjimų ugdymo, informacinių komunikacinių technologijų, kūrybiškumo ugdymo studijų procese, inovatyvių metodų studijų procese mokymų kursus. 7 dėstytojai stažavosi užsienio universitetuose ir institutuose. Ten sukaupta naujausia informacija apie šiuolaikines technologijas, įrangą ir tyrimų metodus panaudota paskaitų ir praktinių užsiėmimų metu.

Naujoji pedagogų karta griauna  senąjį modelį, lydėjusį pramoninio etapo ekonomiką, ir kuria mokymą, grįstą bendradarbiavimu. Studentai įtraukiami į mokslinius projektus, jų kursinių ir baigiamųjų darbų tematika yra susijusi su aktualiausių problemų sprendimu.

2014 m. vasario mėn. projektas, parengęs 85 magistrus, baigiasi, bet jo metu pradėtos veiklos tęsiamos. Vien tik Jūrų technikos fakultete ateinančiais studijų metais stojantiesiems į magistrantūrą siūlomos 48 valstybės finansuojamos vietos.
KU studentų apklausa rodo, kad didžioji studijuojančiųjų dalis yra klaipėdiečiai ir Klaipėdos rajono gyventojai. Vadinasi, pajūryje, kuriame vyrauja jūrų pramonė, vystomi grandioziniai uosto plėtros projektai, kur šauniai darbuojasi laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios įmonės, dirba jų tėvai. Čia savo karjerą pradeda ir jų vaikai.

Naudodamasi proga, norėčiau padrąsinti moksleivius rinktis inžineriją, nes ši pramonė Lietuvoje turi geras perspektyvas. Dėl inžinerijos absolventų grumiasi darbdaviai, siūlo darbus dar studijų metais. Darbo pasiūlymų apstu ne tik Lietuvoje. Statistika teigia, kad ES šiuo metu yra 20 mln. laisvų darbo vietų inžinieriams, IT ir sveikatos priežiūros specialistams.

Inžinerija tinka ir merginoms. Jos tikriausiai netiki tuo, nes Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete jų yra tik beveik ketvirtadalis. O juk moteriškas kruopštumas, atsakomybė už priimamus sprendimus prieš ateinančias kartas labai reikalingi veikiant jūrų technologijų ir jūros aplinkos mokslų sandūroje, eksploatuojant jūros išteklius taip, kad Baltija išliktų sveika ir džiugintų bei turtintų ateinančias kartas.

Doc. dr. Rima MICKEVIČIENĖ,
Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanė, projekto „Jūreivis“ vadovė (rima.mickeviciene@ku.lt)

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.