Kaip ir delfinai, jūrų kiaulės orientuojasi, medžioja ir bendrauja naudodamos echolokaciją. Skleisdamos aukšto dažnio spragtelėjimus, jos vertina grįžtančio garso aidą ir taip kuria garsinį savo aplinkos vaizdą. Todėl efektyviausias būdas jas stebėti – pasyvus akustinis monitoringas (PAM). Nuo 2022 m. gegužės iki 2025 m. vasario atliktas ilgiausias iki šiol PAM tyrimas Lietuvos teritorijoje, nustatyta 16 jūrų kiaulių apsilankymų.
„Šie žinduoliai negausiai, bet reguliariai aptinkami Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje nuo lapkričio iki kovo”, – sakė gamtosaugos ekspertas dr. Robertas Staponkus.
Visgi paprastoji jūrų kiaulė centrinėje Baltijos jūros dalyje tebėra kritiškai nykstanti, net įtraukta į Europos ir tarptautinius teisės aktus, ji nesulaukia apsaugos Lietuvoje. 2012–2014 m. parengti pirmieji rūšies išsaugojimo planai proveržio nepadarė. Vilties teikia šiuo metu vykdomas SAMBAH II projektas – daugelio Baltijos jūros ES valstybių bendradarbiavimo iniciatyva, skirta surinkti duomenis apie jūrų kiaulių paplitimą Baltijoje. Bus įvertintas populiacijos dydis, paplitimas, teritorijos, kuriose gyvūnams grėsmę kelia žmogaus veikla. Duomenys bus perduoti nacionalinėms institucijoms ir tarptautiniams partneriams, siekiant rūšies apsaugos pokyčių. Kol dar turime šansą šiuos gyvūnus išsaugoti, būtinas realių veiksmų planas ir vyriausybės sprendimuose.
XX a. pradžioje jūrų kiaulės buvo plačiai paplitusios visoje Baltijoje. Per pastaruosius 100 metų jų smarkiai sumažėjo, šiuo metu skaičiuojama vos apie 500 individų.
Jūrų kiaulėms klausa ir galimybė komunikuoti garsu – pagrindinis orientavimosi įrankis, todėl žmogaus veiklos keliamas povandeninis triukšmas ypač pavojingas. Susirūpinimą kelia ir vadinamoji priegauda, kuomet jos įsipainioja į tinklus ir nesugebėdamos iškilti į paviršių nuskęsta. Žalą daro perteklinė žvejyba, lemianti maisto trūkumą. „Baltijos tarša mikroplastiku, šiukšlėmis bei cheminėmis medžiagomis sekina natūralias ekosistemas ir keičia povandeninį pasaulį. Daugeliui mūsų jūros sveikata aktuali tik atostogų metu, kai erzina žydintis vanduo ar jo kvapas, tačiau jūrų gyvūnams tai vienintelė gyvenimui tinkama ekosistema“, – sako R. Staponkus.
Lietuvos gamtos fondo inf.