K.S.Šaulys – stempliškis, pasirašęs už nepriklausomą Lietuvą

Kazimieras Steponas Saulys1918 m. vasario 16 d. dvidešimt signatarų pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, kuriuo Lietuvą atskyrė nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.

Tokiu būdu jie neleido Lietuvos valstybei išnykti iš Europos žemėlapio.

Tarp šių šviesuolių buvo net du kraštiečiai bendrapavardžiai, kilę iš tuometinio Švėkšnos valsčiaus: Jurgis Šaulys iš Balsėnų ir Kazimieras Steponas Šaulys iš Stemplių.

Šiame laikraščio puslapyje bus kalbama apie vieną iš keturių dvasininkų, pasirašusių Nepriklausomybės aktą – Kazimierą Steponą Šaulį. Jis kartu su kitais XX a. pradžios veikėjais ne tik klojo nepriklausomos Lietuvos pamatus, bet ir aktyviai dalyvavo to meto politiniame, visuomeniniame bei socialiniame gyvenime.

Baigiantis II pasauliniam karui, vengdamas galimų represijų, K.S.Šaulys emigravo į Vakarus, vėliau apsigyveno Šveicarijoje, Lugano mieste. 1964 m., sulaukęs garbingo amžiaus, K.S.Šaulys mirė ir buvo palaidotas tame pačiame Šveicarijos mieste, kur ir gyveno. Vėliau jo palaikai perlaidoti Romos Vereno kapinėse.

2011 m. spalio 29 d. Šv. Brigitos ordino vienuolyno namuose Lugane K.S.Šauliui buvo atidengta atminimo lenta. Dvasininkui skirta ekspozicija yra saugoma ir Vilniaus signatarų namuose.

Kiekvienais metais prieš vasario 16-ąją K.S.Šaulio atminimas, kaip ir kitų Nepriklausomybės akto signatarų, yra pagerbiamas Lietuvos prezidentūroje. Garsaus savo kraštiečio nepamiršta ir švėkšniškiai – Stemplėse jam pastatytas stogastulpis.

Mokslo bičiuliai – kiti signatarai

K.S.Šaulys gimė 1872 m. sausio 16 d. Stemplių kaime, tuometiniame Švėkšnos valsčiuje. Jo tėvai – Karolina ir Petras Šauliai buvo valstiečiai. Namuose išmokęs skaityti, K.S.Šaulys anksti susidomėjo knygomis, susipažino su tėvų turėta M.Valančiaus kūryba.

Baigęs Švėkšnos pradinę mokyklą, K.S.Šaulys įstojo į Palangos progimnaziją. Jo mokslo draugai buvo kiti būsimieji Nepriklausomybės akto signatarai: Steponas Kairys, Antanas Smetona ir Jurgis Šaulys. Vėliau K.S.Šaulys studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Studijų metais didelę įtaką padarė bičiulių Maironio, Vaižganto ir kitų kūryba.saulys kazimieras pagerbimas prezidenturoje vasario 16

Studijas K.S.Šaulys tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje, kur patekdavo tik gabiausi kunigų seminarijas baigę jaunuoliai. Parašęs dvi disertacijas (vieną – lotyniškai, kitą – rusiškai), jis įgijo teologijos, o vėliau – ir bažnytinės teisės magistro laipsnį.

1899 m. K.S.Šaulys buvo įšventintas kunigu ir tais pačiais metais paskirtas vikaru į Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčią.

Aktyvus politikas ir akademikas

1905 m. K.S.Šaulys dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, o 1917 m. buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais jos nariais pasirašė Lietuvos valstybės Nepriklausomybės aktą.

K.S.Šaulys daug prisidėjo rengiant laikinąsias 1918-1922 m. veikusias konstitucijas. 1920 m. jis buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą, kur dirbo konstitucinėje komisijoje. 1922 m. tapo Krikščionių demokratų partijos centro komiteto nariu.

Steigiamajam Seimui baigus savo darbą, K.S.Šaulys nusprendė pasitraukti iš politinės veiklos ir atsidėjo darbui kunigų seminarijoje, universitete bei arkivyskupijos administracijoje.

Kauno kunigų seminarijoje jis dėstė jau nuo 1906 m., vėliau tapo jos profesoriumi. Pagrindiniai jo dėstomi dalykai buvo bažnytinė teisė, moralinė teologija, lotynų kalba, filosofija. K.S.Šaulys pirmasis pradėjo dėstyti katalikiškąją sociologiją, o 1911 m. išleido pirmąjį katalikiškosios socialinės filosofijos vadovėlį.

Akademinė veikla neapsiribojo vien tik darbu kunigų seminarijoje. K.S.Šaulys taip pat dėstė ir Vytauto Didžiojo universitete, tapo šios mokslo įstaigos teologijos – filosofijos fakulteto docentu, o vėliau profesoriumi ir Bažnytinės teisės katedros vedėju.

Pripažintas dvasininkas

1911-1920 m. K.S.Šaulys ėjo Žemaičių vyskupo sekretoriaus pareigas, kurios buvo labai svarbios, nes tada Žemaičių vyskupija apėmė beveik visą Lietuvą ir dalį Latvijos. 1926 m. Kauno arkivyskupas J.Skvireckas jį paskyrė savo generaliniu vikaru (šias pareigas jis ėjo iki pasitraukimo iš Lietuvos), o dar po metų už nuopelnus bažnyčiai K.S.Šauliui buvo suteiktas Popiežiaus rūmų prelato titulas.

1932 m. K.S.Šaulys buvo išrinktas Kauno arkivyskupijos prelatu, pakeltas Kauno bazilikos arkidiakonu ir metropolijos kapitulos prelatų dekanu, o vėliau jam suteiktas ir apaštališkojo protonotaro garbės vardas.

Rūpėjo žmogussaulys kazimieras stempliu paminklas talka

K.S.Šaulys aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, nes jam buvo svarbu padėti pagalbos stokojantiems žmonėms. Prelatas buvo vienas iš Labdarių draugijos Panevėžyje steigėjų, kuri įkūrė prieglaudą beglobiams bei socialinės globos neturintiems žmonėms. K.S.Šaulio iniciatyva įkurta ir „Motinėlės“ draugija, kuri rėmė gabius mokslo siekiančius jaunuolius, bei švietimo draugija „Saulė“.

Signataras taip pat darbavosi 1919 m. įkurtoje Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje (buvo išrinktas Vyriausiosios valdybos nariu) bei Valstybinėje archeologinėje komisijoje. Kai vokiečių okupacijos metais buvo sustabdyta Raudonojo Kryžiaus veikla, K.S.Šaulys įkūrė Lietuvos Savitarpio pagalbos organizaciją ir tapo jos tarybos vicepirmininku. Jis taip pat bendradarbiavo su lietuvių ir lenkų spauda.

Gyvendamas užsienyje, K.S.Šaulys ilgėjosi Lietuvos. Ant atminimo lentos, esančios Šv. Brigito ordino namuose Lugane, užrašyta, kad šiame kambaryje nuo 1945 m. rudens iki mirties gyveno prelatas K.S.Šaulys. Be jo gimimo ir mirties datų, užrašyti ir šie K.S.Šaulio žodžiai: „Tėvynės ilgesio kankinamas, bet nepraradęs vilties, kad Lietuva vėl prisikels laisvam, nepriklausomam gyvenimui“.

Švėkšniškiai kraštiečio nepamiršta

1994 metais, praėjus 30 metų nuo K.S.Šaulio mirties, Stemplėse, šalia šimtametės liepos, pastatytas stogastulpis, žymintis buvusios K.S.Šaulio tėviškės vietą. Ant 5,5 m aukščio ąžuolinio paminklo su išskaptuotu K.S.Šaulio bareljefu užrašyta: „Šiame kaime gimė Vasario 16-osios Akto signataras prelatas Kazimieras Šaulys 1872- 1964“.

Šio paminklo ir jo aplinkos priežiūra rūpinasi Švėkšnos seniūnija bei Stemplių kaimo bendruomenės nariai.

Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos istorijos mokytojas Alfonsas Šimkus pasakojo, kad K.S.Šaulys Švėkšnoje tikrai nėra pamirštas. Mokiniai domisi šiuo garsiu kraštiečiu – apie jį rašo įvairius projektinius darbus.

Kasmet prieš vasario 16-ąją jį prisimena gimnazijos mokiniai bei mokytojai – klasėse, gimnazijoje rengiami minėjimai. Per Vasario 16-ąją mokyklos atstovai nuvažiuoja prie signataro paminklo Stemplėse.

Pagerbiamas Prezidentūroje

Kiekvienais metais prieš vasario 16-ąją Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai yra pagerbiami Lietuvos Prezidentūroje. Švėkšnos seniūnija jau keturis kartus važiavo į Prezidentūrą paimti iš Prezidento rankų gėlių puokštę, skirtą signatarui K.S.Šauliui ir nuvežti ją į jo gimtinę – Stemples.

Šiemet švėkšniškių delegaciją sudarė Švėkšnos katalikų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios prelatas kanauninkas Petras Stukas, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis bei signataro giminaičiai iš Stemplių – Vytautas Alminauskis su sūnumi Justu.

Šių metų Vasario 16-ąją Prezidentės Dalios Grybauskaitės įteikta gėlių puokštė buvo iškilmingai padėta prie K.S.Šaulio stogastulpio. Į šią ceremoniją susirinko vietos bendruomenė.

spaudos remimo fondas Projektas: „Mažosios Lietuvos šviesuoliai – iš praeities į dabartį”.