Privalomas žingsnis
LR mediacijos įstatymas numato privalomą ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką iki bylai patenkant į teismą. Prieš pateikiant ieškinį būtina dokumentu patvirtinti, jog buvo bandyta susitarti taikiai. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatytas privalomas išankstinis ginčų sprendimas ne teismine tvarka, tad jei asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinės tvarkos, o dar galima ja pasinaudoti – teismas atsisako priimti ieškinį.
Toks sprendimas nėra bylos atmetimas, tai tik sustabdymas, kol ginčo šalys atliks mediaciją. Po jos suinteresuotas asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismą ta pačia tvarka.
Privalomoji mediacija taikoma šeimos bylose, kai santuoka išyra dėl abiejų, vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokos pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium, tėvystės ar motinystės nustatymo ar nuginčijimo, kai kyla nesutarimų dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo su vienu iš tėvų.
Kada netaikoma?
Nors mediacija daugeliu atvejų privaloma, įstatymas numato išimtis. Viena svarbiausių – smurtas artimoje aplinkoje. Jei vaiko mama kreipiasi į teismą dėl išlaikymo iš tėvo, kuris anksčiau smurtavo prieš ją ar vaiką, mediacijos atlikti nereikės. Apsauga nuo pakartotinio kontakto tokiais atvejais laikoma svarbesne nei bandymas susitarti.
Mediacija taip pat nėra privaloma, jei šalių ginčas išsprendžiamas taikiai – tai galioja tiek susituokusiems, tiek nesusituokusiems tėvams. Pavyzdžiui, jei santuoka nutraukiama pusėms nutarus, o šalys yra iš anksto pasirašiusios susitarimus dėl vaikų ar turto – mediacija netaikoma, nes byla nėra sprendžiama ginčo teisena.
Kita riba – kai ginčas, nors ir vyksta tarp buvusių partnerių ar sutuoktinių, nėra šeimos teisinio pobūdžio. Pavyzdžiui, reikalavimas grąžinti iš kito tėvo nepagrįstai per daug išieškotą išlaikymui skirtą lėšų sumą – tai ne išlaikymo ginčas, o grynai finansinis klausimas. Todėl tokiam ginčui privaloma mediacija netaikoma.
Be mediacijos byla nejudės
Net jei mediacija neįvyko dėl vienos šalies atsisakymo ar vengimo dalyvauti, mediatorius vis tiek gali išduoti pažymą, patvirtinančią, kad įstatymo reikalavimai buvo įvykdyti.
Mediacijos metu šalys turi aptarti visus šeimos ginčo klausimus ir vienas kitam reiškiamus reikalavimus – kitaip teismas jų nenagrinės. Pasitaiko, kad pažymoje pateikiama per mažai informacijos apie ginčo esmę. Pažymoje turi būti aiškiai įvardinti visi klausimai, dėl kurių vyko ginčas. Jei kažko neaptarėte, pavyzdžiui, aptarėte išlaikymo vaikams dydį, bet nenagrinėjote išlaikymo įsiskolinimo, – teismas tokio reikalavimo, kaip išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, nenagrinės.
Nors įstatymai nenumato tikslaus mediacijos pažymos galiojimo termino, nereikėtų manyti, kad ji galioja neribotai. Teismai vertina realias aplinkybes, ir jei nuo pažymos išdavimo iki kreipimosi į teismą praeina daug laiko, gali būti reikalaujama mediaciją kartoti.
Pranešimas spaudai.