Ką daryti pastebėjus smurtą prieš vaikus?

Per 5 metus, nuo tada kai buvo pradėta vykdyti vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, smurto prieš vaikus atvejų Lietuvoje mažėja. Kreivė kiek pakilo per Covid-19 pandemiją. 2022 m. užfiksuoti 3151 smurto prieš vaikus atvejis, galimai nukentėjo 2803 vaikai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kaip elgtis, įtariant smurtą prieš vaiką ir kur pranešti.

pixabay.com nuotr.

„Visuomenė tampa vis sąmoningesnė, tolerancija smurtui mažėja, tačiau to dar nepakanka. Kviečiu visus žmones nebūti abejingus galimam vaiko teisių pažeidimui. Veikia Vaiko teisių linija, į kurią skambinti galima telefonu 8 800 10 800. Vaikai ir suaugusieji gali pasikonsultuoti visais vaiko teisių apsaugos klausimais bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus“, – sako ministrė Monika Navickienė.

Per mėnesį į Vaiko teisių liniją pagalbos kreipėsi 20 vaikų. Pagrindiniai klausimai – santykiai su tėvais, draugais, mokytojais.

Smurto formos

Fizinis smurtas –  tyčinis vaiko mušimas ranka ar daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas. Kojos pakišimas, spjaudymas, kankinimas, deginimas, daužymas, ginklo ar kitų žalojančių daiktų naudojimas.

Psichologinis/emocinis smurtas – tyčiojimasis iš vaiko, agresyvus žodinis elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimas, apkalbinėjimas už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, žinučių rašymas, privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti.

Seksualinis smurtas – kai vaikas yra išnaudojamas  seksualiniams norams tenkinti: liečiamas, glostomas, nurenginėjamas, verčiama vaiką liesti savo ar kito asmens intymias vietas, arba asmuo pats save seksualiai liečia vaiko akivaizdoje, vaikai fotografuojami ar filmuojami nuogi, tokios nuotraukos ir filmai talpinami internete, vaikų įtraukimas į prostituciją, prekyba vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais.

Nepriežiūra ir apleistumas – kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad ateitų gydytojas, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jeigu mažas vaikas ilgam paliekamas vienas, verčiamas atlikti jiems pagal jėgas ir amžių per sunkius darbus – taip pat nepriežiūra.

Kaip elgtis?

Visuomenė turi netylėti, jeigu pastebi pasikeitusį vaiko elgesį, jis neatvyksta į mokyklą, atrodo vangus, liūdnas ar yra pastebimų smurto žymių.

Pareiga pranešti apie smurtą prieš vaiką, įtarimą dėl smurto ar apie kitas nerimą keliančias situacijas yra įtvirtinta visiems asmenims ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.

Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Todėl sužinojus, kad vaikas patiria smurtą ar pastebėjus smurto požymius, nerimą keliančias situacijas ar aplinkybes, būtina pranešti: policijai telefonu 112 (visą parą); vaiko teisių linijai telefonu 8 800 10 800 arba el. paštu konsultacijos@vaikoteises.lt , darbo laikas: I–IV 8.00–19 val.; V 8–18 val.; kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.

SADM inf.