Ką naujo mokslininkai žino apie pavasarines alergijas?

Dviem iš dešimties europiečių pavasaris dėl žiedadulkių sukeliamos alergijos yra sudėtingas metas.
Alergiškiems žmonėms žiedadulkės sukelia slogą, dusulį ar kosulį – simptomus, kuriuos galima supainioti su peršalimo ir net koronaviruso infekcijos požymiais.

Pasak Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VU ŠA) Regionų plėtros instituto profesorės Ingridos Šaulienės, pagrindinės to kaltininkės – vėjo apdulkinamų (anemofilinių) augalų žiedadulkės, tiksliau juose esantys baltymai – alergenai, sukeliantys nosies, gerklės ar akių gleivinės uždegimą.

Žiedadulkių barstymas prasidės vėliau

Pasak prof. I. Šaulienės, pirmieji pavasarį žiedadulkes barstantys lazdynai ir alksniai neišsiskiria žiedų dydžiu ar spalvingumu, bet, žirginiuose sujungdami dešimtis mažų žiedelių, į aplinką paskleidžia gausybę žiedadulkių. Lietuvoje šie augalai pražysta kovo 20 – 21 d., bet žiedadulkių ore aptinkama anksčiau.

Lietuvoje augančių lazdynų ir alksnių žydėjimas dar tik prasideda – stebintys gamtą gali matyti, kad žirginiai jau gerokai ištįsę, yra jau prasiskleidusių žiedų. Padaugėjus saulės ir orui išsausėjus, žirginiai taps geltoni ir iš vyriškųjų žiedų aplinkoje pasklis didelis kiekis žiedadulkių. I. Šaulienės nuomone, šiemet žiedadulkių barstymas prasidės kiek vėliau nei pernai.

„Prognozuojame staigų ir neigiamą poveikį sveikatai galintį turėti žiedadulkių koncentracijos šuolį. Lengvai žiedadulkių alergenų keliamą riziką sveikatai stebėti padeda PASYFO mobilioji programėlė. Joje kiekvienas gali rasti informaciją apie potencialų žiedadulkių poveikį kelioms dienoms į priekį. Registruoti vartotojai gauna personalizuotą informaciją ir prognozę, todėl gali tiksliau planuoti darbo ir poilsio veiklas“, – rekomenduoja mokslininkė.

Žiedadulkių sukeltus simptomus (sloga, kosulys ar dusulys) galima supainioti su peršalimo, gripo ar koronaviruso infekcijos simptomais, todėl, kilus abejonėms, rekomenduojama kreiptis į gydytojus. Dėl alergijos žiedadulkėms sukelto čiaudulio ar kosėjimo ligonis paskleidžia aplinkoje vandens lašelių, o sergant koronavirusu jis gali greičiau išplisti.

Žiedadulkių ir koronaviruso ryšys

Žiedadulkės išskiria medžiagas, kurios slopina imuninį atsaką į virusus, pažeidžiančius kvėpavimo takus, pavyzdžiui, rinovirusą. Tyrimai rodo, kad žiedadulkių poveikis silpnina įgimtą apsaugą nuo kvėpavimo takų virusų ir kad vaikų astmos paūmėjimai kyla dėl kompleksinės ozono, rinoviruso ir žiedadulkių sąveikos.

„2020 m. VU aerobiologai dalyvavo 130 vietų visame pasaulyje apimančiame tyrime. Atsižvelgiant į tai, kad, ore esant žiedadulkių, jautrumas kvėpavimo takų virusinėms infekcijoms padidėja, buvo patikrintas ir COVID-19 sergamumas. Įvertinus ryšį tarp SARS-CoV-2 infekcijos dažnio ir žiedadulkių koncentracijos, drėgmės, temperatūros, gyventojų tankio ir karantino poveikio, nustatyta, kad ore žiedadulkių koncentracija vidutiniškai susijusi su 44 proc. infekcijos lygio kintamumu. Karantinas sumažino poveikį pusiau“, – pasakoja VU ŠA mokslininkė.

Iki šiol nėra vienos priemonės, kuri padėtų apsisaugoti nuo ore pasklidusių žiedadulkių. Veido kaukės ir respiratoriai yra patikima apsauga lauke, naudingi ir akiniai. Kadangi patalpose žiedadulkių kiekis daug mažesnis nei lauke, rekomenduojama prieš įeinant į patalpas išsišukuoti plaukus, o viršutinius drabužius nusivilkti vos įėjus. Svarbu laikytis patalpų vėdinimo režimo, nedžiovinti skalbinių lauke, o naminius gyvūnus iššukuoti prieš praveriant namų duris.