Ar kenkia sveikatai mikrobangų krosnelė? Ar pavojingas dulkių siurblys, šaldytuvas, televizorius ar elektrinė sumuštinių kepsninė – juk jie irgi spinduliuoja elektromagnetines bangas.
Dėl šių bangų poveikio žmogaus sveikatai mokslininkai jau seniai laužo galvas. Ar galima šildytis maistą mikrobanginėje, ar belieka laužo ugnis, bandysime išsiaiškinti šiame straipsnyje.
Pagrindinis priešas – kompiuteris
Mikrobangų krosnelės, šaldytuvai, skalbimo mašinos, televizoriai, kompiuteriai ir t.t. Visi šie prietaisai tapo kasdieniais mūsų palydovais, kai kam net artimesniais ir dažniau matomais nei artimieji.
Visi žino, kad veikiantys elektros prietaisai aplink save sukuria elektromagnetinį lauką, dėl kurio poveikio kol kas vyksta aštrios diskusijos.
Mokslininkai sako, kad nuolatos vienu metu naudojami elektriniai įrenginiai kenkia centrinei nervų sistemai, akims ir lytinei (reprodukcinei) sistemai. Tačiau vienareikšmio atsakymo kol kas nėra.
Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus vedėjas Marius Urbonas sako, kad kenksmingas prietaisų poveikis jaučiamas tik tuomet, jei jų spinduliavimas viršija nustatytas normas. Tokį elektromagnetinį lauką esą sukelia ne buitiniai, o pramoniniai prietaisai, pvz., generatoriai, elektrinio suvirinimo aparatai.
„Techniškai tvarkingi teisingai ir su saiku eksploatuojami prietaisai negali kenkti sveikatai“, – teigia M.Urbonas. Tiesa, pasak jo, šiuo metu iš prietaisų, naudojamų namuose, sąlyginai pavojingiausias populiarusis kompiuteris, jeigu šis techniškai netvarkingas, netinkamai eksploatuojamas ar per dažnai be reikalo naudojamas.
Didesnį pavojų kelia aplaidus vyras…
Aplinkos sveikatos centro atstovo teigimu, daug labiau sveikata rizikuojame elektros prietaisus naudodami nesaugiai. „Dažnai didesnį pavojų sveikatai gali turėti ne elektromagnetinė spinduliuotė, o blogai izoliuotais laidais tekanti elektros srovė, – perspėja M.Urbonas. – 
Kenksmingo poveikio sveikatai išvengsite atidžiai perskaitę naudojimo instrukciją ir kruopščiai techniškai prižiūrėdami buitinę techniką, o ypač techniką, spinduliuojančią labai aukšto dažnio elektromagnetines bangas, pvz., mikrobangų krosneles.“
Todėl vyrai, kuriems naudojimosi instrukcijų prireikia tik kraštutiniu atveju ar tie, kurie apskritai nemato nieko bloga, jei elektros prietaisų laidai „kiek suskilę“, šeimai kur kas pavojingesni už „baisiąją“ mikrobangų krosnelę…
Todėl, pasak eksperto, nereikia bijoti, jei vienu metu bute veikia keli elektros prietaisai: šeima žiūri televizorių svetainėje, o tuo pat metu patalpas šildo elektriniai šildytuvai, vonioje dirba skalbimo mašina, virtuvėje mikrobangų krosnelėje gaminami pietūs, o vaikai žaidžia su kompiuteriu – tai nesudaro pavojaus sveikatai, svarbu tiesiog per ilgai prie jų neužsibūti.
„Tiesa, pageidautina, kad miegamuosiuose kambariuose būtų kuo mažiau buitinės technikos, – įspėja specialistas, – tačiau ne dėl skleidžiamų elektromagnetinių, bet dėl triukšmo bangų. Tokias bangas skleidžia, pvz., televizorius, dulkių siurblys.“
Saugokime vaikų ausis
Vaikai yra jautresni aplinkos veiksniams, tarp jų ir elektromagnetinei spinduliuotei. Todėl ten, kur jie žaidžia, geriau, kad nebūtų nei įjungtų, nei išjungtų buitinių prietaisų.
„Vaikas dėl smalsumo gali pažeisti laidų elektrinę izoliaciją, sukelti trumpą sujungimą, netgi gaisrą, ar paprasčiausiai sugadinti elektros prietaisą“, – perspėja M.Urbonas.
Taip pat reikėtų skatinti vaiką kuo daugiau su draugais bendrauti tiesiogiai, lauke. Taip ne tik išmokysite mažąjį socialinių įgūdžių, bet ir apsaugosite jo sveikatą. Mat mobiliaisiais telefonais plepėti vaikams rekomenduojama ne ilgiau kaip 30 min. per dieną.
Ne mažiau pavojinga vaikams… muzika. „Ilgai ir garsiai klausantis muzikos per ausines ar grotuvus galima visam laikui pakenkti klausai“, – teigia ekspertas.
Pasak jo, jau šiandien skaičiuojama, kad visiškai apkursti rizikuoja 5-10 proc. grotuvų klausytojų. Garsas turi neviršyti 80 dB (maždaug atitinka netoli kelyje automobilių keliamą triukšmą arba kieno nors šauksmą). Tokio garso galima be baimės klausytis iki 40 val. per savaitę. Bet šiek tiek pagarsinus, pavojus pakenkti klausai labai išauga. Pavyzdžiui, klausytis muzikos 89 dB garsu rekomenduojama ne ilgiau nei 5 val. per savaitę.
Europos Komisija pastaruoju metu siekia įpareigoti gamintojus nustatyti mažesnį nešiojamųjų muzikos grotuvų saugaus garso lygį ir pateikti aiškius įspėjimus dėl kenksmingo pernelyg didelio garso poveikio.
„Per dieną dirbti su kompiuteriu (ir mokykloje, ir namuose) moksleiviams rekomenduojama ne daugiau kaip 2 valandas. Po pusvalandžio įtempto regimojo darbo būtina daryti 5 minučių poilsio pertraukėles, po 40-45 minučių – 10 minučių pertrauką ir t.t. O pažaidus kompiuteriu prie televizoriaus prisėsti reikėtų ne anksčiau kaip po 1-2 valandų, – sako specialistas.
Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, televizorių žiūrėti rekomenduojama iš ne mažesnio kaip metras atstumo, kompiuteriu dirbti ne arčiau kaip 40 cm nuo ekrano ir būti pakankamai saugiu atstumu nuo veikiančių elektrinių skrudintuvų, viryklių ir t.t. „Ne tiktai dėl elektromagnetinio lauko, elektrinės kontaktinės srovės pavojaus, bet ir dėl nudegimo pavojaus“, – vardina M.Urbonas.
Būtina atminti, kad, tolstant nuo prietaiso, elektros laukas sparčiai mažėja. Tad laikykime savo pavojinguosius elektrinius draugus saugiu atstumu ir mėgaukimės XXI amžiaus teikiamais malonumais.
Taisyklės, kurias būtina žinoti
* Nepalikti vaikų be priežiūros šalia veikiančių buitinių prietaisų.
* Atsargiau elgtis su buitiniais elektros prietaisais žmonėms, kurie turi elektostimuliatorius.
* Nuo televizoriaus būtina laikytis ne mažesniu kaip 1 m atstumu.
* Nuo namų kompiuterio būtina laikytis ne mažesniu kaip 40 cm atstumu.
* Nenaudoti buitinių prietaisų be reikalo.
* Išjungti buitinį prietaisą (kompiuterį, televizorių), jeigu jis nenaudojamas.
* Naudoti energiją taupantį režimą, jeigu toks yra numatytas.
* Nukentėjus nuo stipraus elektros srovės arba elektromagnetinės spinduliuotės poveikio, nedelsiant kreiptis į gydytoją.