„Žmonės gerai žino teismą kaip pagrindinę teisingumą vykdančią bei ginčus nagrinėjančią instituciją, bet kitų teismo funkcijų žinomumas nėra pakankamas“, – sako advokatas Haroldas Ivanauskas.
Dalis funkcijų nežinomos
Tik trečdaliui lietuvių žinoma, kad teismai atnaujina praleistus įstatymuose nustatytus terminus, tik ketvirtadalis kaip vieną iš teismų funkcijų įvardija leidimų pirkti, parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimą. Tai leidžia spręsti, kad daug gyventojų nežino, jog šalies teismai vykdo eilę kitų funkcijų, kurios svarbios žmonėms.
Advokatas atkreipia dėmesį į teismų funkcijas, kurios yra mažiau žinomos, bet aktualios.
Teismai nustato įvairius juridinę reikšmę turinčius faktus; tvirtina taikos sutartis (įskaitant atvejus, kai dar nėra jokio teisminio ginčo); paskelbia fizinius asmenis mirusiais ar nežinia kur esančiais; priima sprendimus dėl įvaikinimo; pripažįsta daiktus bešeimininkiais; nustato turto administravimą; nagrinėdami bylas, aiškina įstatymus; nagrinėdami bylas, vykdo vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę; išaiškina savo priimtus sprendimus; nagrinėja skundus dėl arbitražų priimtų sprendimų (ribotoje apimtyje, ne dėl ginčo esmės); pripažįsta užsienio teismų bei arbitražų sprendimus; taiko laikinąsias (reikalavimų užtikrinimo) priemones; tiria, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.
Taikos sutartis – prieš įsiplieskiant ginčui
H. Ivanausko teigimu, šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau žmonės turi galimybę prisiminti kelias teismų funkcijas ir jomis naudotis. „Pavyzdžiui, teisė sudaryti taikos sutartį dažniausiai suprantama kaip teisė, kuria pasinaudoti galima tik bylą nagrinėjant teisme. Bet taikos sutartimi gali būti ne tik išsprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas, bet ir užkertamas kelias tokiam ginčui ateityje“, – sako advokatas.
Tokią taikos sutartį jos šalys gali pateikti teismui patvirtinti supaprastinto proceso tvarka. Teismas tokias sutartis patvirtina rašytinio proceso tvarka, t. y., šalims ar jų atstovams nedalyvaujant, prieš tai patikrinęs, jog sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Tokia taikos sutartis turi tokią pačią teisinę galią kaip ir patvirtinta bylą nagrinėjant teisme. Be to, kreipiantis į teismą dėl tokios taikos sutarties patvirtinimo žyminio mokesčio mokėti nereikia.
Taigi, susidarius ginčytinai situacijai, kurią dar galima išspręsti bendru sutarimu, verslui ir gyventojams advokatas pataria dažniau naudotis šia galimybe. Ji nieko nekainuoja ir leidžia išvengti bylinėjimosi teisme.
Vaidmuo svarbus ir po sprendimo priėmimo
H. Ivanauskas atkreipia dėmesį į teismų vaidmenį po sprendimo priėmimo. Įsiteisėjęs sprendimas proceso dalyviams turi įstatymo galią bei privalo būti vykdomas nuo pat jo įsiteisėjimo dienos, tačiau aplinkybės dažnai neleidžia to padaryti iš karto ar per nustatytą terminą. Sprendimą vykdantis antstolis negali nukrypti nuo bendros tvarkos, be to, dažnai kyla ginčų ir klausimų, todėl teismų kompetencija ir funkcijos nesibaigia ties sprendimų priėmimu.
Siekiant socialiai reikšmingų tikslų bei socialinio teisingumo, teismui yra suteikta teisė spręsti dėl savo priimtų procesinių sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimo, įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Šiuos klausimus teismas gali spręsti tiek savo iniciatyva, tiek suinteresuotos šalies prašymu. Jei tokie klausimai nebuvo išspręsti priimant sprendimą, jie teismų išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka priimant dėl to atskirą sprendimą.
Dažna situacija, kai šalis, neturinti galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimą, vilkina procesą, pavyzdžiui, įsivelia į ginčus su antstoliu. nors papildomo laiko teismo sprendimui įvykdyti siekianti gauti šalis šį tikslą gali pasiekti ir kitomis, neretai efektyvesnėmis priemonėmis. Kreipiantis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, vykdymo atidėjimo ar išdėstymo bei nurodant teismui objektyvias aplinkybes, būtinas prašymui patenkinti.
Pagal BNS inf.