Visais laikais žodis „lobis“ kaitindavo lietuvių kraują. Nuo lobių paieškos neatgrasindavo net griežtos bausmės. Iki šiol mūsų žemė ir vanduo slepia didžiulius turtus.
Lobį išlydė blizgėms
Daugelį lobių randa archeologai, tačiau neretai laimė nusišypso netyčia. Vienas didžiausių praėjusio amžiaus atradimų – vadinamasis Vilniaus lobis, aptiktas Katedroje. Apie tai prabilta tik atgavus nepriklausomybę, nes bijota, kad visas lobynas bus išgabentas iš Lietuvos.
1957 m. aptiktas unikalus Stakliškių lobis: sidabrinių papuošalų kolekcija. Greičiausiai jie priklausė didikams, o šie lobį paslėpė dar XV amžiuje. Lobį suradęs žmogus niekam apie tai nepasakojo, o dalį radinio išlydė blizgėms. Tačiau daugumą radinių pavyko išsaugoti.
Vis dar neišsiaiškinta, kas prieš kelerius metus kasinėjo Paluobės piliakalnį, esantį Skuodo rajone. Juodieji archeologai susiviliojo vietinių gyventojų pasakojama legenda apie tai, kad piliakalnyje galėjo būti palaidotas vikingų valdovas, kuris esą buvo nukautas per mūšį su vietos gyventojais. Palaidotas jis buvo netoliese kartu su, kaip pasakoja legenda, trimis maišais aukso pinigų, auksiniu skydu. Be šios legendos, vis dar sklando daugybė kitų pasakojimų apie mūsų žemėse slypinčius lobius.
Kur paslėpti imperatoriaus turtai?
Viena garsiausių istorijų apie paslėptas brangenybes Lietuvoje – pernai vėl atgijusi legenda apie Napoleono lobį. Įdomiausia, kad jo ieškoma net ten, kur Prancūzijos imperatorius nebuvo net kojos įkėlęs. 1812 metų gruodžio 6-ąją Napoleonas paliko Vilniuje savo išsekusią Didžiąją armiją ir pats su nedidele palyda išskubėjo į Paryžių gelbėti savo sosto. Manoma, kad pakeliui į Prancūziją Napoleonas paslėpė didelės vertės lobį.
Sovietinės Lietuvos kultūros ministerija surengė net oficialią ekspediciją ieškoti Napoleono lobių prie Karalienės Luizės tilto, Tilžėje (Sovietske). Į ją buvo įtraukti ne tik archeologai, žurnalistai, bet ir KGB darbuotojai. Deja, nieko rasti nepavyko. Napoleono aukso paieškos prie Rambyno kalno baigėsi panašiai. Tai pat lobio ieškota Merkinėje.
Pasakojama, kad prancūzų brangenybės gali būti ir kurioje nors Kauno bažnyčioje, po grindiniu, ar Neryje, ties Panerių dvaru, Vievyje ar Žiežmariuose, kur buvo sustojusi nakvoti besitraukianti iš Vilniaus prancūzų armija, bei daugybėje kitų vietų.
Kviečia Laukiniai Vakarai
Lobių paieškos virusas apėmęs ne tik Lietuvos, bet viso pasaulio atradimų aistruolius. Ko ieško lobių ieškotojai Laukiniuose Vakaruose? Pasinerti į jų nuotykius galite net neišėję iš namų. Istorijos mėgėjų Brito Eatono ir Scotto Glaveso laida „Auksinis miestas vaiduoklis“ jums leis patirti šių dienų Aukso karštligę. Šie vyrukai pasiryžę ištirti Amerikos senus miestelius vaiduoklius, aukso kasyklas ir pramonines kapines Laukiniuose Vakaruose.
Jie pilnomis kišenėmis pinigų ir pasirengę nupirkti viską: nuo ginklų iki senų sodybų rakandų, kuriuos galėtų parduoti godiems kolekcininkams. Kiekvienas atrastas lobis mums padės labiau suprasti Amerikos istoriją.
Televizijos GALA žiūrovai šį šou gali matyti per kanalą „National Geographic“ antradieniais, nuo 21 valandos. Jūsų laukia jaudinančios kaubojų istorijos, daugybė ekscentriškų žmonių, aukso kasyklų šachtų labirintai, stulbinančios vietos ir istoriniai atradimai.
Televizija GALA
Kanalą „National Geographic“ rodo televizija GALA. Televizijos „Interaktyvioji GALA“, kuri namus pasiekia internetu, vartotojai šį kanalą gali matyti ir raiškiuoju (HD) formatu.
„Interaktyvioji GALA“ laisvalaikį praturtina karaoke, videonuomos filmais, žiūrovai gali naršyti internete televizoriaus ekrane, skaityti naujienų portalų žinutes, įrašyti ir norimu laiku peržiūrėti laidas.
Televizijos „Skaitmeninė GALA“ signalas transliuojamas oru, todėl pasiekia ir atokiausius šalies kampelius. Šiai televizijai žiūrėti reikia tik priedėlio, kanalų atkodavimo kortelės ir antenos. Skaitmeninis signalas užtikrina puikų vaizdą ir garsą, leidžia žiūrėti daug kanalų bei suteikia papildomų galimybių.