Kadetų mokykla atneš perversmų visoms Rusnės ugdymo įstaigoms

rusnes specialiojiŠvietimo ir mokslo bei Vidaus reikalų ministerijos, nusprendusios Rusnėje įsteigti jūrų kadetų mokyklą, kuria darbo grupę, kuri turės parengti mokyklos steigimo dokumentaciją. Šilutės r. savivaldybės prašoma į šią grupę deleguoti du asmenis.

Šį klausimą svarstė Savivaldybė sudaryta kadetų mokyklos steigimo darbo grupė, kuriai vadovaja mero pavaduotojas Algirdas Gečas.
Posėdyje paaiškėjo, kad kadetų mokyklos steigimas rusniškiams atneš kitų pokyčių, apie kuriuos jie dar nebuvo informuoti.

Mokyklą kurs J.Jatautas ir G.Milukienė

Pasak rajono mero Vytauto Laurinaičio, Savivaldybės vadovybė siūlo į ministerijų formuojamą darbo grupę kadetų mokyklos steigimui parengti deleguoti didelę patirtį turintį švietimo specialistą Joną Jatautą ir Savivaldybės Švietimo skyriaus specialistę Giedrę Milukienę.

Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė G.Milukienę rekomendavo kaip labai atsakingą ir daug patirties turinčią specialistę, sugebančią ruošti švietimo įstaigoms būtinus programinius dokumentus.
J.Jatautas yra organizavęs Vydūno gimnazijos steigimą, keletą metų vadovavo šiai novatoriškai gimnazijai, taip pat kelerius metus buvo Olandijoje veikiančios Europos mokyklos direktoriumi.

V.Laurinaitis “Šilutės naujienoms” pranešė, kad antradienį buvo kalbama su J.Jatautu ir gautas principinis sutikimas dalyvauti kadetų mokyklos steigimo darbo grupėje. Sutartis su J.Jatautu bus pasirašyta, kai bus aiškios visos sąlygos.
Švietimo ir mokslo bei Vidaus reikalų ministerijų formuojamoje darbo grupėje, be Šilutės r. savivaldybės atstovų, bus po du specialistus iš abiejų ministerijų.

Kadetų mokykla “suvalgys” pagrindinę ir atsisakys pradinukų

A.Gečo vadovaujamoje darbo grupėje sutarta, kad Šilutės savivaldybei palankiausia, jog busimoji jūrų kadetų mokykla būtų viešoji įstaiga, kurios dalininkai bus Savivaldybė ir minėtos dvi ministerijos. Savivaldybės dalis viešojoje įstaigoje būtų turtas – kadetų mokyklai reikalingi pastatai, o kiti dalininkai turėtų pasirūpinti mokyklos veiklos finansavimu.

Įsteigus jūrų kadetų mokyklą, prie jos būtų prijungta Rusnės pagrindinė mokykla. Kadangi jūrų kadetų mokyklą planuojama reorganizuoti į gimnaziją, čia negalės mokytis pradinių klasių moksleiviai. Taigi Rusnės pradinukai kartu su darželinukais lankytų atskirą savarankišką ugdymo įstaigą.

 Jūrų kadetų mokykloje galės mokytis ir kiti 5-12 klasių moksleiviai, kurie nepageidaus papildomo kadetų ugdymo užsiėmimų – jie gaus pagrindinio arba vidurinio išsilavinimo atestatus.

Tokiam Rusnės švietimo įstaigų pertvarkymui neprieštarauja ir Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė. Ji patvirtino faktą, kad Švietimo ir mokslo ministerija nesutiks finansuoti dviejų tarsi konkuruojančių pagrindinio mokslo įstaigų (jūrų kadetų mokyklos ir Rusnės pagrindinės mokyklos). Be to, Rusnės pagrindinėje mokykloje sparčiai mažėja moksleivių skaičius. Jei būtų įsteigta atskira jūrų kadetų mokykla, gali atsirasti ir rusniškių vaikų, norinčių gauti tokį išsilavinimą, tada Rusnės pagrindinės mokyklos perspektyva dar labiau pablogėtų.

Pradinių klasių atskyrimas nuo pagrindinės mokyklos, pasak B.Tekorienės, būtų paprastas, nes pradinukų klasės ir dabar yra Rusnės darželio patalpose.

Specialiųjų poreikų vaikus kels į Šilutę

Rusnės specialiosios mokyklos ugdytiniai būtų perkelti lavintis į Šilutės miestą. Šiam tikslui labiausiai tiktų Šilutės Žibų pradinės mokyklos 3 ir 4 aukšto patalpos.
Darbo grupės narė Daiva Žebelienė pastebėjo, kad anksčiau darbo grupė siekė, kad steigiant kadetų mokyklą nepablogėtų Rusnės specialiosios mokyklos ugdytinių mokymosi ir gyvenimo sąlygos. Dabar, jos nuomone,  stengiamasi, kad tik kadetams būtų geriau.

Rusnės specialiosios mokyklos direktorius Romualdas Blechertas tikriausiai iki paskutinės minutės puoselėjo viltis, jog kadetai ir Specialiosios mokyklos ugdytiniai sugebės pasidalinti turimas patalpas ir teritoriją – taip buvo žadama visą laiką, kai ministerijų ir Savivaldybės vadovai dar tik kūrė planus Rusnėje steigti kadetų mokyklą. Dabar R.Blechertas nuogąstavo, kad jo vadovaujamai įstaigai bus sudėtinga visą sukauptą mokyklos turtą perkraustyti į kitas patalpas, abejojo, ar Savivaldybė sugebės Žibų pradinės mokyklos pastate įrengti liftą, kad Specialiosios mokyklos neįgalūs moksleiviai galėtų patekti į 3 ir 4 aukštus.

Vicemeras A.Gečas primygtinai siūlė, jog Savivaldybės vadovybė sutartyje dėl kadetų mokyklos steigimo išsireikalautų iš ministerijų finansinę paramą Specialiosios mokyklos perkėlimui ir patalpų pritaikymui jos ugdytiniams.
B.Tekorienė ir rajono meras V.Laurinaitis patikino, kad tikrai bus viskas padaryta, jog Specialiosios mokyklos perkėlimas į Šilutę būtų sklandus ir ugdymo sąlygos nepablogėtų.

Pasak B.Tekorienės, įsteigus Kadetų mokyklą, Šilutės savivaldybės biudžetas sutaupys lėšų, kurios buvo naudojamos Rusnės pagrindinės bei specialiosios mokyklų komunaliniams poreikiams, neįgalių vaikų vežiojimui.

Rusniškiams apie pertvarkas dar nepranešta

Meras V.Laurinaitis mano, jog Savivaldybė negali kelti didelių finansinių reikalavimų dėl jūrų kadetų mokyklos steigimo, nes Savivaldybė yra labai suinteresuota, kad tokia mokykla atsirastų Rusnėje. Dėl didelių reikalavimų kadetų mokyklos steigimas gali būti vėl atidėtas ir diskusijos tęsiamos dar kelerius metus.

Darbo grupės narys Povilas Tunaitis pritarė planuojamiems darbams, tačiau Savivaldybės vadovus ragino nepakartoti Meno mokyklos perkraustymo istorijos. Jo nuomone, įsivėlus į didelius derinimus su pertvarkomų įstaigų kolektyvais bei suinteresuotomis bendruomenėmis, Savivaldybė vėl gali patirti nuostolius papildomų patalpų nuomai ir t.t.

Kadetų mokyklos steigimo Rusnėje bei planuojamų pertvarkyti įstaigų reikalai dar visiškai nederinti ir neaptarti nei Rusnės seniūnijos bendruomenėje, nei švietimo įstaigose. V.Laurinaičio teigimu, tokių planų pristatymai bus surengti jau netrukus. O lig šiol to padaryti nesiryžta, nes nebuvo konkrečių suinteresuotų ministerijų ir Savivaldybės tarybos sprendimų.