„…man vis skaudu, kad apie ją vis mažiau kalbame, tad tokios pamokos yra mano skausmo, skaudulio viduje malšinimas…“, – tokiais žodžiais Šilutės pirmosios gimnazijos srautinę pamoką apie Ievą Simonaitytę baigė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Mažosios Lietuvos etnografinio ansamblio „Ramytė“ pasakotoja, šišoniškių tarmės puoselėtoja Vaida Galinskienė, augusi Pamarių kaime (šį kaimą mini I.Simonaitytė, jame gyveno „Viliaus Karaliaus“ Grėtė).
Šilutės pirmojoje gimnazijoje srautinės pamokos jau skaičiuoja dešimtmečius. Pamokas veda mokiniai (šioje pamokoje dvyliktokai – dvyliktokams), patys pristato savo darbus, juos analizuoja, kviečia diskusijai pamokos dalyvius. O dalyvių – pilna aktų salė ir svečių netrūksta. Taip buvo ir šį kartą. Pas mus viešėjo Vydūno gimnazijos abiturientai, vicemerė S.Skutulienė.
Integruotoje muzikos, istorijos ir literatūros pamokoje „I.Simonaitytės „Vilius Karalius“ – XX a. pr. Mažosios Lietuvos etnokultūros kronika“ netrūko dainų, giesmių – moksleivius ruošė muzikos mokytoja, Mažosios Lietuvos etnografinio ansamblio „Ramytė“ vadovė G.Pocienė. Istorinių bei politinių įvykių apžvalgas paruošti padėjo istorijos mokytoja L.Toliušienė.
Abiturientai pranešėjai pasakojo bendraamžiams apie I.Simonaitytės asmenybę ir kūrybą (A.Endriulis ir A.Gužauskaitė), analizavo istorines ir politines peripetijas „Viliuje Karaliuje“ (V.Komskytė), kalbėta apie germanizacijos pėdsakus (I.Bertašiūtė).
Vaikystėje sunkiai sirgusi, visą gyvenimą gyvenusi be šeimos, dėl ligos atstūmusi mylimąjį, rašytoja I.Simonaitytė liko išdidi, savarankiška, turėjo gerą humoro jausmą. Gyvenimo vėjai ją mėtė, tačiau romanų kūrėja valdžios buvo vertinama, gerbiama.
Rašytoja padėjo tremtinių šeimoms. Tačiau vėliau, kai rašė apie kolūkius, žmonių buvo praminta „raudonąja“. Dėl to labai sielojosi, dar labiau užsidarė savyje.
Ypač žiūrovų dėmesį traukė autentiškais lietuvininkių rūbais vilkinčios jaunosios aktorės (Rūta, Indrė, Laura), inscenizavusios „Viliaus Karaliaus“ ištrauką apie „kalės liežuvio“ – svočios – apsilankymą pas Grėtę Plonikę Pamariuose.
Nemažai informacijos, vaizdinės medžiagos apie Mažosios Lietuvos šeimos papročius, gyvenimą pateikė D.Marozaitė (krikštynos), S.Engelkytė (vestuvės), E.Titas (laidotuvės), S.Gvildys (prietarai). Lietuvininko sodybos aplinką ir vidų bei mūsų krašto išlikusias senąsias sodybas fotografijose pristatė J.Vaitkus, o L.Kaniauskaitė pasakojo apie jaunamartės aprangą, parodydama ištrauką iš filmo „Vilius Karalius“. Veikiama vokiškosios kultūros to meto visuomenė vestuvėse dėvėjo juodus rūbus, tad jaunosios Grėtės aprangą demonstravusi Rūta vilkėjo irgi juodai. Puošni juoda šilkinė palaidinė, sijonas, prijuostė teikė jaunajai grakštumo, tačiau juoda spalva lyg ir kelia liūdesį arba neretai yra jaunos moters lemties ženklas.
Ypač įdomiai pasakojo E.Lamsargytė, supažindindama žiūrovus su „burtelių“ reikšme. Edita net paskaitė gotiška rašysena vienoje iš daugelio kortelių spausdintą „burtelių“ tekstą, kur linkima ramybės ir gerumo.
Pasirodo, mūsų krašte tokias „burteles“ (mažas sukarpytas korteles) žmonės nešiodavosi, kasdien paskaitydami po vieną sentenciją, išrašytą iš Biblijos. Mirusiam žmogui „burteles“ dėdavo po smakru (kaip senajam Šalteikiui „Viliuje Karaliuje“), tad jos keliaudavo kartu su savininku ir į kitą pasaulį.
Dvyliktokė Š.Jankauskaitė pasakojo, kaip sekėsi snieguotais keliais lankytis rašytojos tėviškėje – Vanaguose, Priekulės muziejuje (tame pačiame name rašytoja ir gyvenusi). O S.Šimanauskaitė intrigavo, kodėl verta paskaityti ne tik „Vilių Karalių“, bet ir „Aukštujų Šimonių likimą“. Sandra net žadėjo šį romaną perskaičiusiems, kad jie ten ras visa, ko reikia ne tik lietuvių kalbos, bet ir istorijos brandos egzaminui išlaikyti.
Pamokos vedėja abiturientė V.Andžiulytė su mokytoja V.Galinskiene linkėjo nepamiršti savo kilmės, savo krašto žmonių. Ir išreiškė viltį, kad „Vilius Karalius“ grįš į mokyklinių vadovėlių puslapius.
Įsimintina ir įdomi pamoka galbūt ne vieną paskatins įsigilinti į žymiausios Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotojos lietuvių prozoje tekstus ir suvokti Mažosios Lietuvos žmonių savitumą ir grožį.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.