Apsileidusi laučiškė suteikė „malonę“: leido iškuopti pūvantį butą
Nebepaisydami šokinėjančių blusų ir žiaugčiodami nuo nepakeliamos smarvės vieno Laučių daugiabučio gyventojai vis dėlto džiaugėsi, kad pagaliau galėjo patekti į pūvantį kaimynės butą ir jį iškuopti. Ne vienerius metus to leidimo prašoma kaimynė šįkart padarė „malonę“ – leido išvalyti savo būstą, kurio antisanitarinė būklė pranoksta sąvartyną…
Buto savininkė šios „malonės“ galėjo ir nesuteikti. Tada kaimynams beliktų vėl tik apeliuoti į jos sąžinę, prašyti, maldauti bent kiek apsivalyti, nes, pasirodo, Lietuvoje nėra teisinių priemonių priversti apsileidėlius tvarkytis savo bute.
Kaimynų namuose trūksta tik gyvačių
„Kreipiuosi į laikraštį, nes jau nebežinau, kur dar ieškoti pagalbos. Gal žurnalistai padėtų sutvarkyti apsileidusią kaimynę? Jau ir į laiptinę baisu išeiti – tokia pas mus netvarka. Vaikus blusomis apleido, esam priversti nuolat išlaidauti pirkdami parazitus naikinančius vaistus. Tos nevalos kaimynės namuose tik gyvačių trūksta, visokių kitokių gyvių – apstu. Kreipiausi į seniūniją, pasakė, kad nieko negali padaryti, kad jie prieš nevaleikas bejėgiai. Seniūnija liepė kreiptis į policiją, o kai nuėjau į polici
ją, išgirdau tą patį: kad nieko negali padaryti, seniūnija privalo tuo rūpintis. Bet niekas nieko nedaro, tik vieni pas kitus siuntinėja“, – toks pagalbos šauksmas atskriejo iš Laučių, Plento g. 18 daugiabučio.
Beveik tokį pat neseniai gavome iš vieno Traksėdžių daugiabučio gyventojų, irgi tapusių apsileidusių kaimynų įkaitais.
„Ką daryti? Kaip gintis? Kaip kaimynams apsaugoti savo šeimas nuo parazitų, infekcijų, smarvės?“ – to klausėme policijos, seniūnijos atstovų, socialinių darbuotojų, Savivaldybės sanitarijos inspektoriaus. Visi teigė, kad galimybių su tuo kovoti – labai mažai.
Netvarkingoji gerai žino savo teises
„Jei netvarka – privačioje teritorijoje, Visuomenės sveikatos centras į tai nesikiša“, – teigia Klaipėdos visuomenės centro Šilutės skyriaus specialistės.
„Mes jau esam ne kartą buvę pas tą Laučių gyventoją, ir ką daryti, kad ji nesitvarko?“, – klausimu į klausimą atsakė Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus. Bet primygtinai prašomas pažadėjo, jog į Laučius dar kartą nuvažiuos socialinė darbuotoja.
„Turiu labai daug darbo, gal kitą savaitę nuvažiuosiu pasižiūrėti“, – irgi spaudžiamas žadėjo Savivaldybės sanitarijos inspektorius Jonas Čeponis.
Ir nuvažiavo. Dar apylinkės inspektorių bei socialinę darbuotoją Liną Ozgirdaitę pasiėmė.
Bet kaimynus kankinanti laučiškė S.D. savo teises žino ne blogiau už valdininkus – tikrintojų į savo namus ji neįsileido. Neva neturinti namų rakto. Nors tuose namuose guli užrakintas sunkią negalią turintis sūnus.
Tad komisijai nebeliko nieko kita, kaip tiktai dar kartą pagėdinti moteriškę ir paraginti tvarkytis. Kad tą pagėdinimą užtvirtintų, Administracinės teisės pažeidimo protokolą surašė – už bendros laiptinės teršimą. Už tai, kad privačiame bute gyviai knibžda ir siurbia 
kaimynus, jokių nuobaudų įstatymuose nėra numatyta.
Privačioje teritorijoje – visi bejėgiai
Geriausiai su situacija yra susipažinusi socialinė darbuotoja L.Ozgirdaitė. Ji pasakojo Laučių gyventojos S.D. bute buvusi jau daugybę kartų. Šeima, neišskiriant ir neįgalaus sūnaus, nuolat girtauja, o visokiausias komisijas, jei nori, įsileidžia, nenori – neįleidžia.
Moteriai ne kartą buvo siūlyta ir socialinė pagalba, ir galimybė neįgalų sūnų apgyvendinti globos įstaigoje, bet ji kategoriškai atsisakė ir dokumentų paramai gauti netvarkė.
„Neturime absoliučiai jokių svertų paveikti tokius žmones, nes jie nesitvarko privačioje teritorijoje. Išskyrus tik vieną – geranorišką pokalbį ir prašymus“, – sakė socialinė darbuotoja.
Ir L.Ozgirdaitė, ir kitos socialinės darbuotojos žino daug panašių šeimų, o minėti laučiškiai, anot pašnekovės, už kitus dar geresni nebent tuo, kad girtauja tyliai savo namuose. Tad bent jau nepiktina kaimynų dieniniais ir naktiniais triukšmais, kaip yra kai kur kituose daugiabučiuose.
„Važiuosime dar kada nors ateityje, telksimės policiją ir vėl kalbėsim“, – po pasikalbėjimo su laučiške S.D. žadėjo Savivaldybės sanitarijos inspektorius J.Čeponis, kai vėl klausėme, ką daryti apsileidusios šeimos kaimynams, kai per vasaros karščius dvokas ir parazitai iš to buto sklinda dar labiau.
„Tai – sanitarijos problemos“, – teigė Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, primindamas, kad šio skyriaus specialistės lanko daugybę panašių šeimų. Kai kurios iš jų jau taip „išdresavo“ savo atžalas, kad vos pamačiusios svetimą automobilį, jos skuodžia namo ir praneša tėvams, jog atvažiavo 
tikrintojai. Tada tikrinamieji pasuka duryse raktą, ir komisijoms belieka paklebenus durų rankeną sukti atgal…
„Kadangi jau ne kartą su šia moterimi buvome kalbėję, tai dabar pagal protokolą galima jai skirti 100 litų baudą už bendrojo naudojimo patalpos teršimą“, – sakė Šilutės r. PK apylinkės inspektorių veiklą kuruojantis Audrius Lukošius.
Pasak pareigūno, visi kažkodėl galvoja, kad policija yra visagalė institucija. Tačiau ir pareigūnai privačioje žmogaus teritorijoje yra bejėgiai. „Mes tokiais atvejais irgi galime tik apeliuoti į žmogaus sąžinę ir jausmus, tik kalbėti su juo“, – sakė A.Lukošius.
Tvarkymą organizavo seniūnija, tvarkė kaimynai
Vis dėlto į S.D. sąžinę pavyko prisibelsti socialinio darbo organizatorei L.Ozgirdaitei. Apleisto buto savininkė sutiko įsileisti tvarkdarius.
Šilutės seniūnija tokią privataus buto valymo talką organizavo pirmą kartą. Buvo suburti vietiniai viešuosius darbus dirbantys gyventojai, sutikę kuopti pridvisusį butą, o L.Ozgirdaitė, važiuodama į Laučius, dar ir kelias dėžes pririnktų drabužių bei patalynės prikrovė, net savo sofą globotinei išgabeno.
Į Laučius išsiųsta priekabėlė netrukus buvo iki kraštų pilna iš S.D. buto išneštos visokios bjaurasties, o kambariuose dar riogsojo didžiulės krūvos apipuvusių baldų likučių, nenusakomos spalvos skudurų, begalė plastiko, maišų, kitokios tuščios taros ir kito „turto“. Viskas sumesta tiesiog ant grindų, o tiksliau – ant jas 
dengiančio purvo sluoksnio.
Kokia smarvė sklido iš to buto, nusakyti neįmanoma. Net atverti visi langai negelbėjo – talkininkai iš paskutiniųjų tvardė iš kojų verčiantį šleikštulį ir pykinimą…
Pačios šeimininkės namuose nebuvo, ji išėjo pasivaikščioti, palikusi ir butą kuopiančius kaimynus, ir iš buto išeiti negalintį neįgalų sūnų. „Laimė, kad bent svetimiems leido tvarkyti“, – džiaugėsi tokios kaimynystės išvarginti žmonės.
„Laiptine per jos šiukšles jau nebegalėjome praeiti, kartais tiesiog čia ir tuštinasi. Iš jos buto pareinančios blusos mūsų vaikus sukandžiojo. Iš pradžių nesupratome, kas tai, bet gydytojai pasakė, jog blusų turime“, – piktinosi daugiabučio gyventojai.
Teko jiems ir gaisrą kaimynės bute gesinti, kai šioji nežinia kodėl padegė tiesiog ant stalo sukrautus alaus „bambalius“. Laimė, ugniagesiai laiku suspėjo ir atvažiavę nežaidė – palaikes duris tiesiog koja išspyrė…
„Be rimtos dezinfekcijos naujų drabužių ir paklodžių į tą landynę nešti negalima“, – konstatavo seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas, ir pažadėjo pats iškviesti dezinfekuotojus ir dar porą tuščių priekabėlių atsiųsti laučiškės „turtui“ sukrauti.
„Gaila, kad tvarka bute išsilaikys tik iki pirmos pensijos“, – ranka mosteli į dvokiančią landynę vėl lįsdamas jaunas vyras…
Vėliau kaimynai ir socialiniai darbuotojai vėl galės maldauti apsileidėlės malonės.