Daugiabučių skaičiumi Šilutės gyventojai tikrai neturėtų skųstis, tačiau išsinuomoti butą mieste – rimtas gyvenimo iššūkis. Kam bent kartą teko skambinti buto šeimininkui pagal nuomos skelbimą internete ar laikraštyje, tas susidūrė su pavargusiu kalbėti žmogumi, greitai suveliančiu žodžius į kažką panašaus kaip „jau išnuomotas“, ir pokalbis tuoj nutraukiamas numetant ragelį net neatsisveikinus.
Pasirodo, įdėję skelbimą, buto šeimininkai kelis mėnesius neturi ramybės: telefonas net įkaista nuo skambintojų atakų, ir laikui bėgant nuomotojui išsivysto savotiška baimė atsiliepti į nežinomų numerių skambučius.
Tačiau butų šeimininkai vieningai pripažįsta – rinktis, kam patikėti butą, jie turi iš ko, ir lengvai gali nuspręsti, kuriai aklai vištelei tą grūdą pamesti…
Nusivylę nuomotojai
Kiekviename daugiabutyje galima atrasti bent po du laisvus butus, tačiau nuomoti jų savininkai dažniausiai nesiryžta, nes iškyla didelis rūpestis – kaip tinkamus gyventojus surasti?
Savininkai labiau linkę butą pardavinėti arba palieka jį tuščią ir patys moka komunalinius mokesčius. Jeigu mokėti už negyvenamo buto šildymą brangu, dažniausiai šeimininkai per pažįstamus, giminaičius ieško, kas ten laikinai įsikurtų.
Pakalbinti šeimininkai sakė, kad ieškoję, kam išnuomoti butą, galiausiai priima pažįstamus, nes nenori nuolat gyventi baimėje, ar nežinomi buto gyventojai jiems skolų nepridarys, netvarkos nepaliks.
„Tačiau ir su pažįstamais negali būti ramus“, – teigia giminaitę į savo butą priėmusi moteris. Ji pasakojo, kad kai tik pusseserė, kelis metus gyvenusi jos bute, išsikraustė į sostinę, moteris žengė per durų slenkstį ir nustėro: dvi paras ji turėjo kulniuoti konteinerių link, didžiuliais maišais tempdama paliktas šiukšles, nereikalingus daiktus.
„Su nuomininkais man nesiseka“, – nesmagia gaida pokalbį pradėjo 3 kambarių butą nuomojanti p. Giedrė. Nuomininkai, gavę pirmąją šildymo sąskaitą, jau po mėnesio išsikrausto, palikdami ne tik tuščią butą, bet ir skolas. Už nuomą anksčiau pinigų neimdavusi moteris šį kartą apsisprendė imti nuomos mokestį. To priežastis tokia, kokią patvirtino ir daugelis kalbintųjų: išsikrausčius nuomininkams, dažniausiai tenka remontą bute daryti, nes šie svetimo turto visiškai nesaugo.
Skambučių atakos
Ieškant kam išnuomoti butą, į nuomotoją kreipiasi ne 1 ar 2, o kelios dešimtys susidomėjusiųjų ir telefonas netyla net kelis mėnesius. Mat vilties neprarandantys nuomininkai peržvelgia ir senus skelbimus, tikėdamiesi, kad gal visgi butas dar laisvas.
Šilutiškis p. Kęstas, trims dienoms praėjus po 1 kambario buto nuomos skelbimo įdėjimo internete, prisipažino, kad jau bijo į nežinomus numerius atsiliepti.
„Ne tas žodis, kiek daug skambina! Keisčiausia, kad dauguma – vos ne vaikai (taip atrodo iš balso). Aš šeimos ieškojau, suaugusių žmonių, kad rimti būtų, tvarkingi“, – prioritetus buto gyventojams išsakė šilutiškis. Nereikėjo laukti nė savaitės, ir tame butuke įsikūrė nauji gyventojai. Beje – iš pažįstamųjų rato.
Bet Kęsto telefonas tebeskamba. Kai kurie skambintojai paverkšlena, kad, jeigu tik šis butas atsilaisvintų, tegu šeimininkas būtinai jiems praneša.
Skambučių atakų ir netvarkingų nuomotojų išvengė tik tie butų savininkai, kurie nusprendė imti didelius nuompinigius arba paprašė nemažo užstato. 800 Lt užstato užsiprašiusi moteris žino, kad jeigu nuoma susidomėję šilutiškiai neišgali tiek sukrapštyti, tai neturės pinigų ir už komunalinius patarnavimus žiemą sumokėti.
Kitas nuomotojas prie skelbimo teksto nemažą 3 kambarių buto nuomos kainą nurodė – 500 Lt. Šis vyras sako, kad daug skambučių nesulaukė. Daugelis skambindavo nesupratę, kad nurodyta kaina – nuomos ir komunalinių mokesčių kartu sudėjus. Visuomet nemažą sumą už savo buto nuomą ėmęs vyras sako niekada neturėjęs problemų su nuomininkais: šie palikdavo butą tokį, kokį rado, ir mokesčius sumokėdavo laiku.
Tačiau ką daryti tvarkingiems žmonėms, kurie neišgali mokėti daugiau nei 1000 Lt už nuomojamą butą ir komunalinius mokesčius?…
Gyvenimas automobilių aikštelėje
Kol šeimininkai renkasi, ką priimti į savo butą, kai kuriems žmonėms, gyvenamosios vietos nerandantiems, tenka ir mašinose gyventi, prekybos centro tualete praustis…
Tokius įspūdžius papasakojo iš įvairių Lietuvos kampelių pirmąją savo darbo dieną į Šilutę atvažiavę pasieniečiai. 6 vaikinai, susipažinę su darbu, nutarė įsikurti Šilutėje, tačiau kad taip sunku bus rasti butą, nesitikėjo.
„Būtume žinoję, kokia situacija čia su butais, jau prieš kelis mėnesius būtume ieškoję skelbimų“, – savo kaltę pripažįsta jaunuoliai, išbandę „benamių“ dalią.
Naiviai tikėjęsi per vieną dieną rasti išnuomojamą butą, jie skambino butų šeimininkams, tačiau sulaukdavo neigiamo atsakymo – butai jau buvo išnuomoti. Pasitaikė tik vienas laimingas skelbimas: vaikinai išgirdo, kad butas laisvas, bet nutylėjo, kad jie yra šešiese… Kai nuvažiavo į daugiabučio kiemą ir paskambino šeimininkei, paklausti, kurį gi butą galima apžiūrėti, ši, pamačiusi būrį vaikinų, pro langą pranešė, jog butą prieš 10 minučių jau išnuomojo.
Supratę, kad šešiese jie nieko nepeš, vaikinai pasiskirstė į butų paieškas po tris. Vienai grupei pasisekė. Jaunuoliai įsikūrė Macikų kaimo vienkiemyje kartu su kitomis keturiomis tame name gyvenančiomis šeimomis. Džiaugiasi pasieniečiai, kad tuo metu vasara buvo, nes po darbo grįžę bent Šyšoje galėdavo išsimaudyti.
„Vandentiekis bute buvo, tik vanduo baisiai smirdėjo. Ir visas namas turėjo savotišką kvapą, nes kambariai – nevėdinami. Kambario, kuriame įsikūrėme, sienos buvo nukabintos mirusių žmonių nuotraukomis. Buvo nejauku, bijodavome būti po vieną, vis svarstėme, gal ten vaidenasi?..“ – dabar jau juokdamiesi pasakoja vaikinai, tik po kelių mėnesių Šilutėje radę išsinuomoti butą.
Vieni draugai gyveno vienkiemyje, kiti savaitę praleido prekybos centro aikštelėje. Automobilyje permiegoję, ryte vaikinai skubėdavo prašyti prekybos centro darbuotojų, kad bent veidus leistų apsiprausti jų patalpose…
Neraštingųjų paradas
Kai butų ieško šimtai, o skelbimų laikraštyje ir internete nuo vasaros pradžios iki dabar įdėta vos apie 20, telieka lipti kitiems per galvas ir maldauti, kad nuomotojas pasirinktų būtent jus. Arba tiesiog Šilutėje pažinoti beveik kiekvieną žmogų.
Naivu tikėtis, kad radus skelbimą internete, kuris įdėtas prieš mėnesį, jūs butą dar rasite laisvą. Dar naiviau po skelbimu rašyti komentarą – juk nuomotojas tikrai nesiims jums rašyti laiškus…
Peržvelgus interneto skelbimų komentarus, atrodo, kad neraštingųjų ir paskambinti tinginčiųjų paradas susirinkęs: „Norečiau sužinoti, „ant kokio laiko nuomojate“? Aš norečiau „ant ilgai laiko“, „Laba diena, man „skubei“ reiktų buto. Esu jauna mergina, 21 metų, turiu darbą, bet nerandu buto. Gal galima išsinuomoti jūsų butą?“, „Kokia nuomos kaina? komunalinei?“.
Skambučiais ir komentarais atakuojami ir butų pardavimo skelbimus įdėję šeimininkai. Susidomėjusieji, bet nusipirkti buto negalintys, vis klausia: „gal visgi nuomojate butą?“, „jeigu nuomojate, paskambinkite man“ ir pan.
Dėl tokio nuomojamų butų deficito ir ieškančiųjų gausos atsirado ir gudručių, manančių, kad pasielgs protingiau už visus kitus: užsukę į „Šilutės naujienų“ redakciją jie tiesiog kaulija dar neišspausdintų nuomos skelbimų. Kai pasakome, kad tai būtų nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu, ir kad taip nesielgiame, „gudručiai“ neslepia pykčio ir nusivylimo.
Nekilnojamojo turto agentas Mindaugas Stonkus:
„Šilutėje šiuo metu laisvų butų yra daug, bet žmonės nesuinteresuoti juos nuomoti. To priežastis – dauguma yra nukentėję nuo netvarkingų nuomininkų, todėl daugiau tokios klaidos daryti nebenori.
Kita grupė butų savininkų yra emigravę į užsienį, bet butų nenuomoja todėl, kad tikisi grįžti į gimtinę ir savo butą rasti tokį, kokį paliko. Todėl kai kurie 10 metų ir ilgiau patys moka komunalinius mokesčius. Jie nepagalvoja, kad taip per metus patiria apie 3 000 Lt nuostolį vietoje to, kad išnuomotų tuščią būstą kitiems žmonėms.
Sulaukiame daug butų ieškančių žmonių skambučių, bet tie, kurie nuomoja būstą, į mus nesikreipia. Jiems pakanka įdėti skelbimą į laikraštį, internetą ar tiesiog užsiminti keletui žmonių ir jį išnuomoja.
Galintys pasiimti paskolą ir nusipirkti nuosavą būstą taip ir padaro, nes dabar butų kaina per pastaruosius metus yra žemiausia. Nuomos kaina, atvirkščiai, – dabar aukščiausia ir vis kyla, nes nuomos paklausa didelė.
Nesu ekspertas, bet manau, kad tokia situacija Šilutėje laikysis dar mažiausiai 10 metų, kol pradės gerėti žmonių gyvenimas.
Lietuvoje nekilnojamojo turto kainos smarkiai pakilo prieš 6 metus ir žmogus, kadaise įsigijęs butą už 150 tūkst. litų, laukia, kol jo kaina pasieks tokį lygį. Tačiau ekonominis nuosmukis dabar toks, kad vargu, ar tokie laikai dar ateis.
Apibendrindamas patariu žmonėms mažiau klausytis kokios butų ir nuomos kainos yra Vilniuje ar Kaune – juk ne didmiestyje, o provincijoje gyvename“.