„Maisto etikečių skaitymas turėtų tapti įpročiu, padedančiu pasirinkti tuos produktus, kurie geriausiai atitinka lūkesčius ir mitybos poreikius. Siekiant pasirinkti sveikatai palankesnį maistą, pavyzdžiui, turintį mažiau cukrų, svarbu vertinti produktą ne tik pagal dėmesį atkreipiančius teiginius, tačiau ir pagal sudėtį, maistingumą, į kuriuos įsigilinus tampa daug lengviau pasirinkti“, – sako Ilona Drulytė, VMVT atstovė.
Produktų etiketėse pateikiamas sudedamųjų dalių sąrašas, kuriame visi ingredientai išvardijami mažėjimo tvarka. Skaitant šį sąrašą galite sužinoti, ar produkte yra pridėtinių cukrų.
Svarbu atkreipti dėmesį į maistingumo deklaraciją, kuri etiketėje dažniausiai pateikiama lentelės forma. Joje nurodoma maisto energinė vertė bei pagrindinių maistinių medžiagų kiekiai: riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų, druskos, taip pat visų maiste esančių cukrų kiekis – natūralių ir pridėtinių.
Etiketėse dažnai sutinkami terminai „cukrus“ ir „cukrūs“, tačiau jie reiškia ne tą patį.
Cukrus – vienaskaita, bendrinis pavadinimas vienam specifiniam cukraus tipui, disacharidui, vadinamam sacharoze arba stalo cukrumi. Tai saldi kristalinė medžiaga, gaunama iš cukranendrių ar cukrinių runkelių.
Cukrūs – daugiskaita, apima įvairius cukraus tipus: tai monosacharidai (gliukozė, fruktozė) ir disacharidai (sacharozė, laktozė), išskyrus poliolius. Šie cukrūs gali būti ir natūraliai randami vaisiuose, daržovėse, pieno produktuose ir kituose maisto produktuose.
Kalbant apie sveikatai palankius pasirinkimus, reikia kalbėti ne tik apie cukrų (sacharozę), bet ir apie kitus cukrus (gliukozę, fruktozę ir kt.).
Gamintojai papildomai gali nurodyti teiginius dėl cukrų kiekio maiste. Teiginys „BE CUKRŲ“ – gali būti nurodomas tik jei 100 g arba 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g cukrų. Tai apima cukrus ir natūralius, ir pridėtinius cukrus. Teiginys „NEPRIDĖTA CUKRŲ“ – nurodomas tik jei į produktą nebuvo įdėta jokių monosacharidų arba disacharidų, arba bet kokių ingredientų, naudojamų saldinti (medaus, sirupų ar pan.). Tačiau produktas gali turėti natūralių cukrų. Todėl produktų, į kuriuos nebuvo pridėta cukrų, bet jų yra natūraliai sudedamosiose dalyse, be užrašo „Nepridėta cukrų“ ženklinime privaloma nurodyti: „PRODUKTO SUDĖTYJE YRA NATŪRALIŲ CUKRŲ“. Teiginys „MAŽAI CUKRŲ“ reiškia, kad kieto 100 g produkto yra ne daugiau kaip 5 g arba skysto 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 2,5 g cukrų.
Norint geriau atpažinti mažiau cukrų turintį maistą, neužtenka tik žvilgtelti į užrašą ant pakuotės – svarbu skaityti ir suprasti maisto etiketes, nes tik gerai žinant, ką reiškia kiekvienas teiginys, galima teisingai pasirinkti.
VMVT inf.