Žinutė visiems
Šizofrenija paprastai susergama ankstyvoje jaunystėje ar paauglystėje. Ligos pradžia palaikoma tik paauglystės sunkumais, susigriebus liga būna jau pažengusi. Laimei, ji nėra dažna – pasaulyje serga 1 proc. populiacijos. „Jei žmogus išsako, kad girdi nesamus balsus, tai visiems „įsijungia“ pavojaus lemputės. Bet jei skundžiasi nerimu, jos kartais neįsijungia net specialistams, – sako R. Mazaliauskienė. – Vadinamieji pozityvūs simptomai: balsų girdėjimas, haliucinacijos, persekiojimo baimė ir pan. – akivaizdūs, ir juos pastebi visi. Bet ne mažiau svarbūs negatyvieji simptomai, besivystantys pamažu: valios ir emocijų sferos blėsimas, nuotaikos, dažnai pasireiškiantys depresija, dėmesio, atminties sutrikimai.“ Asmuo nustoja domėtis gyvenimu, slopsta ryšiai su aplinkiniais, dingsta gebėjimas užjausti.
Svarbus komponentas – nerimas. Jei ligos pradžia staigi, nerimas beribis, paralyžiuojantis. Jis dažnai pasireiškia, kai dar nėra nei kliedesių, nei haliucinacijų. Būtent dėl nerimo tokie žmonės kreipiasi į specialistus. O šie ne visada gali įtarti, jog tai – šizofrenijos ženklas.
Formuojantis psichikos sutrikimams svarbus ne tik paveldimumas, bet ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai. „Šizofrenija dažniau sergama didmiesčiuose ir tarp imigrantų. Imigrantas be savo aplinkos, kalbos, kultūros patiria stresą, o dideliuose miestuose trūksta bendruomeninių ryšių, žmogus paliktas pats sau“, – sako R. Mazaliauskienė.
Yra toks terminas – socialinis kapitalas, nauda, kilusi iš individų ir grupių bendradarbiavimo. Kuo labiau žmonės pasitiki vieni kitais, tuo jis didesnis. Socialinio kapitalo lygį konkrečioje bendruomenėje gali parodyti net dalyvavimas savivaldos rinkimuose! Vietovėse, kur jis aktyvus, pacientai trumpiau praleidžia psichiatrijos ligoninėse.
Paveldima ne pati šizofrenija, bet polinkis ja susirgti, o jį gali aktyvuoti nepalankūs veiksniai. Yra visas kompleksas biologinių, socialinių psichologinių faktorių, kurie gali paleisti ligos mechanizmą.
Ar yra priemonių išvengti ligos? Psichoaktyvių medžiagų nevartojimas, režimo laikymasis, poilsis, prasmingi santykiai ir veikla. Tas svarbu ir norint išvengti ligos ir sveikstant. Pvz. šiais laikais jauni žmonės kanabinoidų jau nelaiko psichoaktyvia medžiaga, narkotikais, o šizofrenijos atveju tai didelis rizikos veiksnys.
Šeimos modelis ir liga
Šizofrenijai turi įtakos šeimos modelis. Kai šeimoje sakoma viena, daroma kita, o vaikui draudžiama komentuoti ir tikslintis, kodėl taip yra. Tai sutrikdo realybės jausmą ir gali prisidėti prie šizofrenijos formavimosi ateityje. Sveikas šeimos klimatas svarbus ir ligos formavimuisi, ir sveikimui.
Sveikstant po ligos paūmėjimo, šeimoje dominuojanti kritika, perdėta kontrolė nėra palankios, kaip ir perdėtas rūpestis ir kišimasis į paciento gyvenimą. Reikia išlaikyti adekvatumą. Vienam šeimos nariui sergant šizofrenija, savo psichika turi rūpintis visi, nes jų gyvenime pradeda dominuoti chaoso, kaltės, nerimo jausmai.
Svarbu išlaikyti pusiausvirą tarp rūpinimosi savimi ir sergančio artimojo, kad pasirūpintum kitu, pats turi būti stabilus. Pervargęs žmogus – prastas besirūpinantysis: piktas, nepastabus, dirglus, o tai iššaukia atitinkamą paciento reakciją.
Kaip kalbėtis?
R. Mazaliauskienė kviečia atsisakyti iliuzijų pacientą perkalbėti. Mes matome nemotyvuotus poelgius, bet supratus paciento kliedesių pasaulį, kartais jie pasidaro aiškesni. Kaip užmegzti ryšį? Rodyti susidomėjimą žmogumi. Ar skatinti kalbėti apie haliucinacijas? Galima, jei tai nekelia sujaudinimo, agresijos.
„Motyvuoti gydytis sunki misija, – sako gydytoja. – Motyvaciniai dalykai, kurie veikia sveikuosius, čia nepadeda. Nei frazės „vardan manęs pasistenk“, „galvok apie ateitį“… Kartais suveikia paprasti dalykai. Pvz., pacientams aktualus miego klausimas. Lengviau nukreipti pasakius, kad medikai gali padėti geriau miegoti. Reikia stebėti, kas veikia“.
Sergant šizofrenija galima vairuoti, balotiruotis į Seimą, tapti prezidentu, dirbti gydytoju, mokytoju. Apribojimai liečia ginklo naudojimą, įvaikinimą bei globą.
Ar šizofrenija pagydoma? „Nuomonių yra visokių. Mano praktikoje yra atvejų, kai pacientas daug metų nevartoja vaistų ir nepatenka į gydymo įstaigą. Ar tai reiškia, kad žmogus išgydytas? Nežinau. Tai lėtinė liga, ir niekada nežinai, kada ji pasikartos“, – sako gydytoja.
Esant ankstyvam gydymui šansai pasveikti auga, o geriausią efektą duoda kompleksiškumas: medikamentai, psichologinė ir socialinė pagalba. Lietuvoje prieinama psichosocialinė reabilitacija, kuri padeda grįžti į gyvenimą, vykdoma psichiatrinėse įstaigose.
Pasaulyje galima rasti organizacijų, padedančių mažinti ir nutraukti vaistus, bet nesėkmės kaina didžiulė, procesas turi vykti su specialisto priežiūra. Senstant ligą valdyti kartais lengviau, nes pacientai išmoksta pažinti paūmėjimą. Tačiau jei dominuoti pradeda negatyvūs simptomai, tai susiję su prasta prognoze: žmogui tampa neįdomi nei jo liga, nei jis pats.
Daug pacientų gyvena sėkmingus gyvenimus. Jei sureguliuotas režimas, gydymas, yra parama iš aplinkos, jie grįžta į mokslus, darbus, tampa tėvais. Žmonės gyvena net ir su girdimais balsais ar egzistuojančiais kliedesiais. Išmoksta juos atskirti, ir netrukdo kasdieniam gyvenimui. Sėkmingų istorijų – daug.
Pagal UAB “Lietuvos sveikata” inf.