Kaip nuo mokyklos suolo  atsiduriama politikoje? Pasakoja jauniausi krašto politikai

Prieš keletą dienų Lietuvoje nuaidėję mokyklų skambučiai paskelbė, jog prasidėjo nauji mokslo metai. Vieni šios dienos laukė su jauduliu, kiti kupini susidomėjimo, treti mokyklinio šurmulio nepasiilgo visai.
Abu jaunieji rajono politikai Z. Merliūnas ir Ž. Kurlianskas sako aktyvūs buvę dar besimokydami mokykloje.
Ta proga pakalbinome du jauniausius Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius apie tai, kaip jie prisimena savo mokyklos laikus. Zigmantas Merliūnas ir Žygimantas Kurlianskas pasakoja, ko pasisėmė iš mokyklinio suolo šalia matematikos formulių bei lietuvių kalbos taisyklių.

Jūs abu kilę iš Švėkšnos miestelio. Kokias popamokines veiklas ten lankėte? Ar buvote aktyvūs moksleiviai?

Zigmantas: Mokykloje buvau vienas tų, kuris stengėsi išbandyti visus galimus būrelius ir veiklas. Nežinau ar tai lėmė, jog gyvenau mažame miestelyje ir ten nebuvo didelės pasiūlos, ar tiesiog kirbėjo noras išbandyti viską. Tad užsiėmimų turėjau įvairių: nuo tų, kuriuos lankiau tik savaitę iki tų, kuriuos lankiau mokykloje ir pratęsiau studijų metais. Būdamas pradinukas lankiau chorą, vokalinį ansamblį, akordeono klasę (pastarojoje išbuvau vos tris pamokas…). Vėliau atsirado tautiniai šokiai, lydėję mane iki mokyklos baigimo. Vyresnėse klasėse mano dėmesį patraukė lengvosios atletikos treniruotės ir mokinių tarybos veikla.

Žygimantas: Pirmoji mano „meilė“ buvo lengvoji atletika, ją pradėjau lankyti dar antroje klasėje. Vėliau atsirado dailės būrelis, tautiniai šokiai. O vidurinėje mokykloje įsijungiau į mokinių klubo „Exit“ veiklas, šiek tiek teko prisiliesti prie mokinių savivaldos ir Lietuvos moksleivių sąjungos veiklos.

Ar visas šias veiklas lankėte savo noru? Gal teko „pakariauti“ su tėvais, priešinantis kai kurioms veikloms?

Zigmantas: Turbūt vieninteles akordeono pamokas lankiau dėl to, kad tuo metu to norėjo mano tėvai. Bet todėl ir išbuvau tik trijose pamokose. Nors dabar kartais dėl to gailiuosi, nes tokie instrumentai šiais laikais turi žavesio.

Žygimantas: Nežinau tai pliusas ar minusas, bet su noru ir motyvacija niekada neturėjau problemų. Tai ir tėvams karo paskelbti neteko, nes visada norėjau išbandyti naujus dalykus.

Tad mokykloje abu buvote aktyvūs. Ar galėtumėte įvardinti, kurios iš jūsų minėtų veiklų davė daugiausiai patirties ir žinių? Kodėl?

Žygimantas: Nemanau, jog būtų galima išskirti vieną veiklą. Sportiniai užsiėmimai ugdė discipliną, atkaklumą, kovingumą, garbingos kovos supratimą. Tautiniuose šokiuose, kaip juokavo mano šokių vadovė, tiesinome sporto sutraumuotas kojas. Nors iš tiesų tai buvo turbūt geriausi laikai, nes su kolektyvo nariais tapome labai artimi. O kur dar tautiškumo ugdymas ir prisilietimas prie senolių papročių! Mokinių klubo veikloje galėjau atsiskleisti kaip organizatorius, kūrybininkas ir išbandyti savo oratorystės gebėjimus. O su savivalda dar ir dabar turiu reikalų, tik jau ne mokinių, o rajono lygmeniu.

Zigmantas: Galiu pritarti kiekvienam Žygimanto teiginiui ir išvardinti tik dar daugiau pliusų!

Kaip šios veiklos paveikė jūsų dabartinį gyvenimą? Ar būtų kas nors susiklostę kitaip, jei nebūtumėte buvę tokie aktyvūs popamokinėje veikloje?

Zigmantas: Manau viskas būtų buvę kitaip. Juk pirmiausia tautinis menas man davė nuostabią žmoną! Nes jeigu ne tautinis ansamblis, kurį lankėme kartu, vargu ar mūsų keliai būtų susikirtę. O veikla mokinių taryboje suformavo polinkį į politiką, kurios kartą paragavęs, kaip matote, negaliu sustoti iki šiol.

Žygimantas: Ko gero viskas būtų susiklostę kitaip, nes šios veiklos suformavo charakterio savybes, išugdė pomėgius ir padėjo atrasti savo identitetą.

Būdami aktyvūs per eilę metų prikaupėte daug įsimintinų įvykių. Papasakokite plačiau.

Zigmantas: Mokyklos laikais vienas įsimintiniausių įvykių buvo Lietuvos dainų šventės, kuriose teko dalyvauti su šokių kolektyvu „Saulė“. Reikšmingomis tapo pergalės su mokyklos lengvosios atletikos komanda Lietuvos kaimo mokyklų čempionate. Ir galiausiai – dalyvavimas mokomajame Europos parlamente, kai nacionalinėje sesijoje tris dienas posėdžiavome Seimo rūmuose ir bandėme pagal tuometinį savo suvokimą spręsti Lietuvai aktualius klausimus. Paaugliui iš mažo miestelio tai buvo neapsakomas jausmas!

Žygimantas: Esu išsaugojęs daug įvairių prisiminimų. Nuo pasirodymo metu užmirštų tautinio šokio žingsnelių iki prizinės vietos Lietuvos jaunučių čempionate trišuolio rungtyje. Visos tos veiklos suteikė platų emocijų spektrą.

Ką pasakytumėte vaikams, kurie būdami moksleiviai nieko nelanko ir niekuo papildomai nenori užsiimti?

Zigmantas: Eikite, bandykite ir dalyvaukite visur, kur įmanoma. Nes kol to neišbandei, nežinosi ar tau patinka. Mokykloje svarbu yra mokytis ir bendruosius, standartinius dalykus, bet iš savo patirties galiu paliudyti, jog popamokinė veikla kartais duoda daugiau negu pamokos.

Žygimantas: Nebijoti ir nedvejoti. Nes abejoja visi, tiesiog kiti tas savo abejones ir baimes peržengia.

Blogiausia, kas gali nutikti – nepatiks užsiėmimas. Valio! Būsite išbandę ir nekils klausimų „O kas jeigu?“ Pozityvioji tokio bandymo pusė – užmegztos draugystės visam gyvenimui, istorijomis ir patirtimis džiaugsitės dar ilgai baigę mokyklą, o įgytų žinių bei įgūdžių bagažas pravers ateityje ir gal net padės atrasti savo kelią.