Puošmenos ir augalai
VMVT specialistai įspėja, kad maitinti stalo vaišėmis augintinių nereikėtų. Kai kurie mums įprasti patiekalai sudėtyje turi produktų, kurie augintiniams yra toksiški: vynuogės ar razinos, svogūnai ir česnakai, šokoladas (itin pavojingas šunims), daug druskos ar cukraus turintys patiekalai, vištienos kaulai.
Svarbu įvertinti kelių dienų senumo maistą, kurį duodate gyvūnams – supelijusių ar surūgusių produktų duoti negalima. Augintinius maistu reikia lepinti saikingai, neapkrauti jų virškinimo sistemos, geriausia savo keturkojus draugus palepinti jiems įprastais skanėstais.
Namuose atsiradę nauji daiktai kelią augintinių susidomėjimą, o per šventes jų atsiranda daug ir įvairių. Tad neturėkite iliuzijų, kad katė nebandys žaisti su eglutės girliandomis, apgalvokite, kokius žaisliukus perkate – reikėtų atsisakyti lengvai dūžtančių žaislų, ar girliandų, į kurias įsipainiojęs gyvūnas galėtų žūti.
Katės mėgsta kramtyti augalų lapus. Puansetijos, amalai, lelijos, amariliai, filodendrai, difenbachijos gyvūnams gali sukelti vėmimą, viduriavimą, apatiją ar turėti dar rimtesnių pasekmių.
Graužikai, triušiukai, jauni kačiukai ar šuniukai gali nukentėti kramtydami elektrinių girliandų laidus. Puošiant namus elektros prietaisais būtina tai turėti omenyje. Kai kurie gyvūnai bijo mirksinčių ar ryškiai šviečiančių lempučių. Gyvūnus domina traškantys maišeliai, folija, dovanų pakavimo popierius, blizgučiai, stiklo papuošalai, žvakės. Žaidžiantis gyvūnas su jais gali sujaukti namus, susižeisti.
Triukšmas ir garsai
Gyvūnus neįprasti garsai gąsdina, augintiniai tai suvokia kaip grėsmę. Fejerverkai kelia didžiausią stresą, nes skleidžią ne tik garsus, bet ir šviesą, blyksnius, baimę gali sukelti net ir šaunamo šampano garsas. Šunys ir katės puola slėptis, isteriškai laksto po namus, loja, staugia, lekuoja, dreba ar be perstojo žiovauja. Jautresni gyvūnai gali pradėti šlapintis ar viduriuoti, prarasti apetitą. Todėl geriau gyvūnus laikyti ramesnėje patalpoje, bandyti nukreipti jų dėmesį, sukelti jiems įprastą triukšmą (įjungti televizorių ar muziką), juos glostyti ir guosti.
Jeigu nusprendžiama visgi leisti fejerverkus tai derėtų daryti atokiau nuo lauke laikomų šunų voljerų ar pastatų, kuriuose laikomi gyvūnai.
Svarbu pasirūpinti, kad augintinis būtų lengvai surandamas, kuo greičiau rastų namus. Tam pagelbės mikroschema ir registracija Gyvūnų augintinių registre.
Gyvūnas – ne dovana
Gyvūnas – ne dovana, jis neturėtų per šventes tapti dovana. Kasmet po švenčių padaugėja iš namų išmestų gyvūnų, kurie vėliau sustirę nuo šalčio, alkani patenka į gyvūnų globėjų rankas, gydomi, slaugomi, jiems ieškomi nauji namai. Tokios dovanos vieni atsisako dėl alergijų, kiti dėl laiko stokos, dar kiti niekada neplanavo turėti augintinių.
Nereikėtų susivilioti ir perkant kaip dovaną kokį egzotinį gyvūną, kuris nejaučia didelio prieraišumo, pavyzdžiui, driežą. Jiems laikyti reikės specialių sąlygų, o jas užtikrinti gali ne visi. Nereikėtų dovanoti net peliukų, žiurkėnų, paukščiukų, žuvyčių, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad juos auginti yra nesudėtinga.
VMVT inf.