Skaido kepenys
„Kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už kenksmingų medžiagų šalinimą iš organizmo – jos veikia kaip filtras, neutralizuojantis ir iš kraujo pašalinantis toksinus. Alkoholis organizme skaidomas kepenyse, veikiant specifiniams fermentams. Šio proceso metu susidaro kelios medžiagos, iš kurių viena – acetaldehidas – itin toksiška, sukelia apsinuodijimą ir yra pagrindinė pagirių sindromo priežastis“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Beatričė Vėliuvienė.
Vakaro metu suvartojus didelį alkoholio kiekį kepenys dirba visu pajėgumu, tačiau acetaldehidas susidaro greičiau, nei organizmas spėja jį neutralizuoti ir pašalinti. Dėl to didėja oksidacinis stresas – formuojasi laisvieji radikalai, kurie pažeidžia kepenų ląsteles.
Be to, alkoholis sutrikdo normalų riebalų metabolizmą kepenyse, skatindamas riebalų kaupimąsi. Gausiau vartojant alkoholinius gėrimus gali išsivystyti alkoholinė kepenų suriebėjimo liga. Tai yra pirmasis ir, nutraukus alkoholio vartojimą, dar grįžtamasis alkoholio sukeltų kepenų pažeidimų etapas.
Sveikas vartojimas – mitas
Alkoholio vartojimas daro reikšmingą žalą žmogaus organizmui, nėra sveikatai palankaus ar visiškai saugaus alkoholio kiekio, o bet koks jo vartojimas kelia riziką sveikatai.
Neegzistuoja ir „sveiki“ alkoholiniai gėrimai, nes visi jie savo sudėtyje turi etanolio – toksiškos ir kancerogeniškos medžiagos, didinančios onkologinių ligų riziką. Nors kai kuriuose gėrimuose (raudoname vyne) aptinkama antioksidantų, tokių kaip resveratrolis, kliniškai reikšmingam šios medžiagos kiekiui gauti reikėtų vienu metu suvartoti apie 40 litrų raudono vyno. Tai neįmanoma, o etanolio daroma žala tokiu atveju gerokai viršytų bet kokią teorinę naudą. Todėl alkoholis negali būti laikomas ar vartojamas kaip sveikatą stiprinanti priemonė.
Vertinant alkoholio vartojimą dažnai remiamasi standartiniais alkoholio vienetais – vienas vienetas atitinka 10 g gryno alkoholio (100 proc. etanolio). Praktikoje tai prilygsta vienai taurei vyno, nedideliam bokalui alaus arba 40 ml stipraus alkoholinio gėrimo.
Per parą nerekomenduojama viršyti dviejų standartinių alkoholio vienetų. Vis dėlto kasdienis alkoholio vartojimas net ir nedideliais kiekiais neleidžia kepenims tinkamai pailsėti ir atsistatyti, didina bendrą oksidacinį stresą bei riebalų kaupimosi kepenyse riziką.
Nepadeda ir persivalgymas
Žmonės dažnai linkę ne tik vartoti didesnius alkoholio kiekius, bet ir persivalgyti bei rinktis sveikatai nepalankų, riebų maistą. Todėl po švenčių neretai jaučiamas nuovargis net ir pakankamai išsimiegojus, bendras silpnumas, pilvo srities diskomfortas ar skausmas, virškinimo sutrikimai, pykinimas, sumažėjęs apetitas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar nereguliarus tuštinimasis.
„Populiaru kalbėti apie kepenų „detoksikaciją“, tačiau iš esmės tai nėra reikšminga. Kepenys geba „išsivalyti“ pačios – toksinų neutralizavimas yra nuolatinė jų funkcija, o ne vienkartinis procesas. Jokie brangūs milteliai ar specialūs kokteiliai nepagreitina šio mechanizmo bei neapsaugo kepenų ląstelių, jei vartojama per daug alkoholio ar persivalgoma nesveiko maisto“, – teigia gydytoja.
Visgi kepenys pasižymi išskirtiniu gebėjimu atsikurti. Visiškai nutraukus alkoholio vartojimą ankstyvieji jų pažeidimai gali būti grįžtami. Bet geriausias būdas pasirūpinti kepenų sveikata – vartoti alkoholį saikingai arba jo atsisakyti, vengti nepagrįsto vaistų ir papildų vartojimo, laikytis sveikatai palankios mitybos bei gerti pakankamai vandens.
Kaip vartoti?
Norint suvartoti mažiau alkoholio svarbu iš anksto nusistatyti savo ribą ir jos laikytis. Prieš kiekvieną taurę rekomenduojama išgerti stiklinę vandens ar kito nealkoholinio gėrimo ir šiuos gėrimus vartoti pakaitomis.
Šventiniu laikotarpiu taip pat naudinga turėti bent 2–3 dienas be alkoholio. Verta rinktis liesesnį maistą, nes kepenims sudėtingiau apdoroti didelius riebalų kiekius, ypač kai jos papildomai apkraunamos alkoholiu. Taip pat fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir padeda medžiagų apykaitos procesams, todėl po gausesnio valgymo naudinga išeiti pasivaikščioti.
Alkoholis skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl organizmas netenka daugiau skysčių, o dehidratacija pablogina kepenų veiklą ir bendrą savijautą. Todėl svarbu vandenį gerti reguliariai visą dieną, o ne tik pajutus troškulį.
Ne mažiau svarbu ir poilsis. Miegant kepenys aktyviai atlieka atsistatymo procesus ir apdoroja per dieną susikaupusius medžiagų apykaitos produktus bei toksinus. Rekomenduojama laikytis kuo pastovesnio miego grafiko ir siekti 7–9 valandų kokybiško miego kiekvieną naktį.
BNS inf.