Užakęs energijos šaltinis
Sveikatos ekspertai sutaria: kad žmogus būtų energingas, jam būtinas sveikas, reguliarus miegas ir subalansuota mityba, užtikrinanti visus organizmo maistinių medžiagų, vitaminų bei mikroelementų poreikius. Tačiau tokioms rekomendacijoms koją kiša milžiniško tempo reikalaujantis gyvenimo būdas, sutrikdantis darbo ir laisvalaikio balansą. Dažnas įsisuka į užburtą nuovargio ratą, prabunda jau pavargęs, produktyviai dirbti negali, todėl tenka dirbti ilgai ir valgyti skubant. Savo laiko duoklės pareikalauja ir telefono maigymas – vidutiniškai po 3 valandas ir 47 minutes per parą. Tuomet – vėl tas pats: miegoti einama vėlai, laiko miegui trūksta, todėl kita diena prasideda nuo nuovargio.
Išsigelbėjimo ieškoma kavos puodelyje, bet ir jo pagalba klastinga.
Per daugelį metų mūsų galvose suformuotas įspūdis, kad kava ir energijos pliūpsnis –tapatūs dalykai. Mokslininkai sako bemaž priešingai. Trumpalaikį energijos pliūpsnį iš tiesų gauname, tačiau ilgalaikiai poveikiai – ne tokie, kokių tikimės. Teisingiau būtų kavą vadinti priemone gauti energijos paskolą – gauname jos šiandien, o ryt grąžiname su palūkanomis.
„Kofeino turinčių produktų vartojimas gali sutrikdyti natūralų miego ir pabudimo ciklą, pakeisti miego pradžios fazę ir sukelti miego pradžios nemigą. Kofeinas sutrumpina miego REM (greitų akių judesių) fazės trukmę ir gali paveikti bendrą miego kokybę. Dėl dieną suvartoto kofeino žmonės dažniau prabunda naktį. Rezultatas – mieguistumas kitą dieną“, – sako LSMU Farmakognozijos katedros profesorė Lina Raudonė.
Pasak mokslininkės, kofeinas priskiriamas stimuliantų grupei, kurie sukelia euforiją, padidina budrumą ir sugebėjimą susikoncentruoti užduotims. Tačiau laikiną darbingumo padidėjimą seka ryškus energijos sumažėjimas.
Maža to, kofeinas, kurį galima vadinti narkotiku, keičia mūsų smegenų struktūrą. Mieguistumą mums sukelia adenozino – natūralaus organizme esančio junginio – prisijungimas prie smegenyse esančių adenozino receptorių. Kofeinas taip pat jungiasi prie šių receptorių ir juos blokuoja, tad jaučiamės žvalūs. Tačiau organizmas į šį blokavimą reaguoja prigamindamas daugiau adenozino receptorių ir įsukdamas užburtą ratą. Kad gautume tiek pat energijos, kofeino reikia vis daugiau, organizmo reakcija į daugiau kofeino – dar daugiau adenozino receptorių. Taip vystosi tolerancija.
Greta miego sutrikimų skatinimo kofeinas prisideda prie nerimo simptomų stiprinimo, kraujospūdžio didinimo, galvos skausmų provokavimo, pablogina mitybinių medžiagų įsisavinimą ir keičia dantų spalvą.
Tonikai ir adaptogenai
Neigiamos stimuliantų savybės skatina gręžtis į švelniau veikiančias energijos suteikiančias alternatyvas. Tradicinėje medicinoje jau prieš tūkstančius metų buvo žinomi augalai ir grybai, kurie veikia kaip tonizuojančios ir adaptogeninės medžiagos. Jų efektyvumu laboratorijose įsitikino ir šiuolaikiniai mokslininkai.
„Tonizuojančios medžiagos – tai junginiai, kurie sušvelnina viso organizmo silpnumo, arba buvimo be tonuso, būklę. Adaptogenai gerina fizinę ir protinę būklę, didina ląstelių ir bendrą organizmo atsparumą žalingiems išorės veiksniams, normalizuoja nervų ir širdies bei kraujagyslių sistemų veiklą, sukelia darbingumo padidėjimą be vėliau užklumpančio darbingumo sumažėjimo“, – sako profesorė.
Rausvoji rodiolė, kininis citrinvytis, eleuterokokas, ašvaganda (migdomoji vitanija), rapontikas, baltoji brienė, ženšenis – adaptogeninių savybių turintys augalai, be kurių senovės kinų ir indų medicina negalėjo apsieiti. Tai pačiai tonikų ir adaptogenų klasei priskiriami ir tradicinėje rytų medicinoje įsitvirtinę grybai – kordicepsas, liūto karčiai, čaga.
„Nustatyta, kad adaptogenai efektyvūs žmonėms, patiriantiems didelį fizinį ir psichinį aktyvumą. Be to, adaptogenai moduliuoja imuninės, endokrininės, nervų sistemos atsaką į streso veiksnius, padeda palaikyti homeostazę“, – sako profesorė.
Visagaliai grybai
Prof. L. Raudonės teigimu, gilias šaknis kinų tradicinėje medicinoje įleidę grybai nepasižymi stimuliantams būdingais poveikiais, tačiau gali būti priskiriami tonikams, ir, galimai, adaptogenams, kurie naudojami energijai ištvermei didinti ir nuovargiui mažinti.
„Kordicepso ekstraktas teigiamai veikia imuninę, endokrininę, kraujotakos, inkstų, kepenų, nervų sistemas. Išskirtinė jo savybė – už energijos gamybą organizme atsakingų molekulių ATP molekulių gamybos skatinimas. Tyrimais nustatyta, kad šio grybo ekstraktai gerina fizinės veiklos rezultatus, ištvermę. O tyrimais su pelėmis nustatytas šio grybo teigiamas poveikis atminčiai ir seksualinei funkcijai“, – vardina prof. L. Raudonė.
Liūto karčiais vadinamas grybas, anot jos, gerina pažinimo funkciją, jo junginiai hericenonai gerina nervų ląstelių išgyvenamumą smegenyse, apsaugo nuo senatvinės demencijos ir smegenų kraujotakos sutrikimų, pasižymi depresiją ir nerimą mažinančiu poveikiu. Nustatyta, kad šių grybų vartojimas aktyvuoja nuo neurologinių ligų apsaugančius mechanizmus, gerina atmintį ir susikaupimą.
Liaudiškai čaga, o moksliškai – įžulniuoju skyleniu vadinamas grybas, augantis ant beržų kamieno, pasižymi antioksidaciniu bei imuninę sistemą stimuliuojančiu poveikiu, saugo nuo vėžinių ląstelių susidarymo ir metastazių. Jo ekstraktai vartojami kaip pagalbinė priemonė taikant chemoterapiją. Kitas grybo poveikis susijęs su fizinės ištvermės didinimu – tokį efektą parodė tyrimai su pelėmis.
Mokslo literatūroje duomenų apie šių grybų poveikį miegui nedaug, tačiau galima susidaryti įspūdį, jog jie miegui yra labiau palankūs. Nustatyta, kad vienas iš kordicepso junginių gali pagerinti miegą dėl poveikio adenozino receptoriams, tačiau mechanizmas nėra išaiškintas, o liūto karčiai skatina depresinio-nerimo pobūdžio nuotaikos sutrikimų ir naktinio poilsio kokybės pagerėjimą.
„Duomenų apie minėtų grybų sukeliamą priklausomybę nėra, jie neveikia tiesiogiai stimuliuojančiai, kaip kofeinas. Jų poveikis yra tonizuojantis ir galimai adaptogeninis“, – sako mokslininkė.
Pagal BNS inf.