41 proc. nekaupia
„Spinter“ atlikta apklausa atskleidė, kad 17 proc. respondentų planuoja neliesti sukauptų lėšų ir dabartinėje pensijų sistemoje kaupti toliau. 20 proc. ketina visą išsiimtą sumą arba dalį jos panaudoti savoms reikmėms, o 12 proc. – investuoti kitais būdais. 41 proc. apklaustųjų teigė apskritai nekaupiantys pensijai II pakopoje.
Gyventojų taip pat buvo klausiama, ką šie darytų gavę papildomų lėšų (klausimas nesusijęs konkrečiai su II pakopos pinigais). Paaiškėjo, kad dažniausiai jas skirtų sveikatai ir gerai savijautai (38 proc.), taupymui „juodai dienai“ (35 proc.), nekilnojamojo turto įsigijimui (34 proc.), naujoms patirtims ir laisvalaikiui (34 proc.) bei kasdienėms reikmėms ar buičiai (28 proc.).
Kiek mažiau respondentų papildomas lėšas skirtų skoloms ar kitiems finansiniams įsipareigojimams padengti (14 proc.), investicijoms į akcijas, kriptovaliutas ar obligacijas (13 proc.), fondus (12 proc.) bei gyvybės draudimui sau ar šeimos nariams (8 proc.).
Nepamiršti ateities
„Kai iki pensijos likę 20 ar 30 metų, galvoti apie jos dydį labai sunku, juolab kad visi ir dabar turime didelių finansinių įsipareigojimų ir poreikių. Vis dėlto pensijai kauptus pinigus išleidę vartojimui ateityje tai tikrai pajausime. Kad ir kaip nesinori galvoti apie ateitį, valdant savo finansus aukso viduriuką rasti yra labai svarbu“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ekspertas M. Basevičius.
Yra alternatyvų kaupimui II pakopos pensijų fonduose, leidžiančių lėšas panaudoti atsakingai, neatsisakant ilgalaikio finansinio saugumo. Be to, išsiimtus pinigus laikyti banko sąskaitoje taip pat neapsimoka – neuždirbdami grąžos pinigai greitai nuvertėja.
„Dalį lėšų galima nukreipti į investicijas ar gyvybės draudimo produktus, kurie suteikia papildomą finansinę apsaugą ir galimybę gauti grąžą. Net nedidelė dalis sukauptų lėšų, investuota į gyvybės draudimą, akcijas, obligacijas ar investicinius fondus, ilgainiui gali ženkliai prisidėti prie finansinio saugumo. Be to, pavyzdžiui, gyvybės draudimas yra ne tik būdas investuoti ateičiai, kai investicijas valdo patyrę finansų valdytojai, bet turi ir kitų privalumų – draudimo apsaugą traumų ar kritinių ligų atveju. Alternatyvios investicijos leidžia lėšas prireikus pasiekti greičiau“, – priduria ekspertas.
Apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių 43 proc. respondentų taupė grynaisiais arba pervedimais į banko sąskaitą. Kas penktas (20 proc.) investavo į vertybinius popierius, pensijų fondus, nekilnojamąjį turtą ar panašias priemones. Likusieji netaupė ar neinvestavo: 27 proc. nurodė, kad neturėjo tam finansinių galimybių, 12 proc. – kad nematė tokio poreikio, o 9 proc. – kad turėjo kitų finansinių prioritetų.
Pagal BNS inf.