Kapų priežiūra keičiasi, formuojasi naujos tradicijos

kapines 2Artėjant Vėlinėms parduotuvėse atsiranda daugiau kapų priežiūros atributų, žmonės planuoja apsilankymus kapinėse. Noras prisiminti išėjusius artimuosius iškelia ir klausimus, kaip šiemet pasirūpinti jų amžinojo poilsio vieta? Nors kapų priežiūros tradicijos kinta, keli atributai atlaiko visus laiko išbandymus. Pastebima, kad prieš gerą dešimtmetį žmonės labai mėgo dirbtines gėles, dabar kapai marguoja nuo chrizantemų plastiko vazonėliuose.

Minimalizmo ir natūralumo link

Kaip teigia etnologė Jūratė Bytautė, lietuvių prigimtinėje kultūroje Vėlinės nuo seno buvo svarbi diena. Protėviai visuomet buvo gerbiami ir iš jų tikėtasi pagalbos gyvenimo problemų sprendime, apsaugos sudėtingose situacijose. Visgi kapų puošimo tradicija Lietuvoje atsirado palyginus neseniai.

„Aktyviau kapai per Vėlines puošiami apie pusė amžiaus. Mūsų seneliai, pagerbdami išėjusius, kapą papuošdavo keliomis eglišakėmis, uždegdavo žvakelę. Dar senesniais laikais per Vėlines žmonės laikydavosi kitų, su puošyba nesusijusių tradicijų: dalindavosi vaišėmis, dalį jų paliekant kaip auką išėjusiems, degindavo laužus iš senų nuvirtusių kryžių, giedodavo giesmes“, – pasakoja J. Bytautė.

Pasak etnologės, puošybos virsmai įvyksta natūraliai ir priklauso nuo gyvenimo ritmo, tradicijų tąsos šeimose ar noro atsigręžti į senelių puoselėtus papročius. „Keičiantis mentalitetui, keičiasi ir papročiai. Šiais laikais visko turime daugiau, galime aprėpti plačiau, tačiau laiko turime mažiau. Šios aplinkybės transformuoja ir požiūrį į Vėlinių ritualus bei kapų priežiūrą. Prieš kokį dešimtmetį išgyvenome etapą, kai ant kapų norėjosi turėti visko ir kuo gausiau. Dabar, atrodo, pradedame pervargti nuo pertekliaus, vėl atsigręžiame į minimalizmą ir natūralumą“, – įžvalgomis dalijasi J. Bytautė.

Lankant kapines svarbu nelikti abejingiems ir apleistiems kapams. Mat, pasak etnologės, norint parodyti pagarbą nereikia jokių didelių investicijų, pakanka išrauti piktžoles ir uždegti nedidelę žvakelę.

Žvakės ir gėlės – nepakeičiamos

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė pastebi, kad pirkėjai pagerbti išėjusiems artimiesiems vis noriau renkasi gyvas gėles: „Taip manyti leidžia šiuo laikotarpiu augantys gyvų gėlių – tiek skintų, tiek vazonėliuose esančių chrizantemų – pardavimai. Štai 2018-ųjų spalį „Maximos“ parduotuvėse parduota apie 180 tūkst. chrizantemų vienetų. Pirkėjai taip pat renkasi eglių šakeles, viržius (skintus ir esančius vazonėliuose), kelių rūšių būtent Vėlinėms sukurtas kompozicijas.

Kad ir kokie kapinių atributai būtų pasirinkti, svarbu, kad vėliau jie neliktų numesti kapinėse arba nebūtų netinkamai išmetami. Dėl to, tiek tvarkant kapus prieš Vėlines, tiek po jų būtina atskirti žaliąsias atliekas (nugrėbtus lapus, nužydėjusias gėles) nuo kitų ir mesti jas į organinėms atliekoms skirtus konteinerius; plastikinius žvakių indelius reikėtų išvalyti nuo vaško likučių ir mesti į plastikinių atliekų konteinerius. Keliauti į juos turėtų ir dirbtinės gėlės, tik prieš tai nuo jų reikėtų pašalinti tekstilę.

Grįžtame prie natūralumo

Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių grįžta prie natūralumo, stengiasi gyventi be atliekų, prisimena liaudiškas tradicijas, stengiasi per Vėlines papuošti kapus neteršdami aplinkos plastiku. Vienu metu buvo itin madinga kapus puošti ryškiomis plastikinėmis gėlėmis. Jos praktiškos – ilgai laikosi, joms nekenkia lietus nei sniegas, tačiau jų kičinis puošnumas, ryškios spalvos tapo prasto skonio, provincialumo ženklu. Be to, plastikas ilgai nesuyra ir teršia aplinką. Žmonės vėl grįžo prie natūralių gėlių. Populiariausios kapų puošmenos – įvairių spalvų ir formų chrizantemos. Deja, jos neilgai puošia kapą – po stipresnių šalnų praranda grožį ir kartu su plastikiniais vazonais išmetamos į konteinerius. Vis daugiau žmonių kapus puošia neteršdami aplinkos – sausų augalų puokštėmis, kryželiais arba vainikais.

Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorė ir organizatorė Marija Liugienė teigia, kad vainikas tam geriausiai tinka, nes yra universalus gyvybės rato simbolis.

Vainikus lietuviai nuo seno naudojo ne tik per Vėlines, bet ir per adventą, Jonines, Kalėdas. Vainikas simbolizuoja amžinybę – kad niekas sulig mirtimi nesibaigia. M.Liugienė siūlo patiems nupinti vainiką iš plonų karklo šakelių, eglišakių, tujų ar samanų, papuošti jį kankorėžiais, sudžiūvusiais žiedais – šlamučiais, kraujažolėmis, bitkrėslėmis, smilgomis ir kt. Jie gražūs, ir natūralūs, o svarbiausia – suyra nepadarydami žalos gamtai. Sausų augalų gedulingam vainikui galima patiems prisirinkti arba nusipirkti floristikos reikmenų parduotuvėje. Augalus prie vainiko pritvirtinti reikėtų karštais klijais. Jei komponuosite puokštę, spygliuočių šakas galite įsmeigti į specialią floristinę kempinę, tada ji gerai išsilaikys gryname ore, nenukris spygliai. Gražiai atrodo į sausų gėlių vainiką įstatyta Vėlinių žvakė. Prieš Vėlines turguose ir prie kapinių apstu ir močiučių, kurios parduoda pačių pagamintus gedulingus vainikus, kryželius ar puokštes. Jos puoselėja tradicijas ir moka užauginti tam skirtų gėlių, moka jas išdžiovinti, nudažyti ir surišti gedulingas kompozicijas. Savo paslaugas siūlo ir profesionalūs floristai, jie sukuria tikrai originalių ir skoningų puokščių bei vainikų kapams puošti. Sausų augalų puokštės atsparios šalnoms, lietui, joms nepakenkia sniegas, tad išlaiko savo formą ir spalvas iki pavasario.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.