Karantinas Šilutės benamių neišguldė, bet ir jie karantinavosi

PASLAUGU CENTRAS_1Kur dingo Šilutės benamiai?.. Ar juos visus jau korona išguldė?..“, – tokius klausimus uždavė anądien paskambinusi pastabi skaitytoja.

Apsidairėme ir mes ir… nė vieno nematėme. Nei įprastinėse vietose prie prekybos centrų, nei Šilutės turguje, ant grindinio. O pasigilinus paaiškėjo, kad kai kurie jų sėkmingai karantinavosi drauge su visos Lietuvos liaudimi ir negandos akivaizdoje netgi… keičia gyvenimo būdą. Bet buvo ir tokių, kurie dovanojamą apgyvendinimą ir maitinimą visų mūsų sąskaita pavadino „kalėjimu“ ir… spruko iš tokio apgyvendinimo vietos net per tvorą…

Valdžios rūpestį pavadino kalėjimu

Labdaros valgyklos Šilutėje nėra, tačiau miesto varguoliai niekada nebuvo palikti likimo valiai. Daug metų mieste veikia ne vieną dešimtį žmonių globojantis „Caritas“, po porą dešimčių vaikų kasmet globoja „Šilutės Sandora“, kelis dešimtmečius dirba labdaros krautuvė „Parama“, nemažai benamių ir krizes patyrusių šeimų nuolat glaudžiasi Socialinių paslaugų centre.

Šių žmonių gyvenimą kuruojančio Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Valienė pasakoja, jog prasidėjus karantinui teko rasti būdą dirbti užrakinus duris, kad šio skyriaus „kontingentas“ nemindytų slenksčio kas savaitę, kad ir darbuotojai, ir patys klientai būtų saugūs. Todėl visiems pageidavusiems varguoliams buvo sutvarkyti visi reikalingi dokumentai, dėl jų priimti reikiami sprendimai, ir suteikta laikino apnakvindinimo paslauga Socialinių paslaugų centre. Toji paslauga – dar ir su nemokamu maitinimu, kurį organizuoti iš visų geranoriškų rajono žmonių suaukotų produktų ėmėsi patys centro darbuotojai.PASLAUGU CENTRAS_2

Visgi tokių žmonių nebuvo nė 10-ies, bet ir tie, kurie tos paslaugos pageidavo, visapusišką (ne tik ligos, bet ir abstinencijos) karantiną ištvėrė ne visi. Pora vyrų greit nusprendė, kad karantinavimasis – ne jiems, ir pareiškę, jog tame kalėjime nekentės, pasipustė padus. Tiesa, vienas jų tai padarė oficialiai – prieš tai pranešęs ne tik visoms institucijoms, bet paskambinęs ir pačiam rajono merui… Kitas gi tokiais oficialumais nesivargino ir tiesiog su visais savo daiktais spruko per tvorą… Tačiau jau kitą dieną jis ir vėl mynė Socialinės paramos skyriaus slenkstį ir reikalavo kur nors apgyvendinti…

Nedirba ir labdaros krautuvė

Šilutės katalikių moterų draugija jau keli dešimtmečiai rūpinasi miesto varguolių apranga ir apavu: surenka iš miestelėnų naudoti dar tinkamus drabužius ir kitus daiktus ir dalija visiems, kas jų stokoja. Visi miesto varguoliai gerai žino šios draugijos nares – garbaus amžiaus moteris, ir jų pirmininkę Albiną Gečienę, kurios pastaruosius porą metų dirba Liepų g. esančiame pastate. Čia esanti erdvi buvusio vaikų darželio salė ir dabar pilnutėlė prikrauta vasarinių ir žieminių drabužių, avalynės ir kitų daiktų, tinkančių ir vaikams, ir suaugusiesiems.

Tačiau karantinas galioja ir katalikėms, tad vos jį paskelbus, draugijos moterys irgi užvėrė labdaros krautuvės duris.
Kur ir kaip dabar rengiasi Šilutės benamiai, katalikės nežino. Bet girdėjo, jog pora vyrų ne vieną valandą sėdėjo koridoriuje, prie krautuvės durų ir… ten pat ir nusišlapino.

Visgi katalikės prašo, kad kol kas nei varguoliai į krautuvę vaikščiotų, nei šilutiškiai savo atlikusius daiktus vežtų. „Karantinas yra visiems, ir mes taip pat nedirbsime tol, kol jis nesibaigs. O kai pasibaigs, dar pažiūrėsime. Jeigu nesusirgsime, gal ir atidarysime krautuvę“, – svarstė A. Gečienė.

„Caritas“ stengiasi pradžiuginti globotinius

Drabužių dalijimą užbaigė ir Šilutės „Caritas“, įsikūręs prie katalikų bažnyčios. Organizacijos vadovė Nijolė Stankienė sakė, jog šiuo metu 7 šios organizacijos savanoriai globoja didelį būrį senyvų ir sunkiai sergančių žmonių. Tiesa, jie nėra benamiai, jie tik ne visada savimi pasirūpinti sugebantys žmonės. Šiame darbe labai padeda geranoriški šilutiškiai: pavyzdžiui, valgykla „Šyša“ kelis kartus per savaitę duoda sriubos, kurią parsiveža savanoriai. Globotiniams iš anksto pranešama, kada atvažiuos savanoriai, kurie atvežtus maisto davinius palieka prie durų.

„Mūsų globotiniai tikrai ne tas kontingentas, kuris važinėjo po užsienio šalis ir galėjo parvežti virusą. Tačiau mes nė vienas nežinome, su kuo jie kontaktavo čia, todėl saugomės ir saugome juos. O apsaugos priemonėmis, dezinfekciniu skysčiu mus aprūpina Lietuvos „Caritas“, – sakė N. Stankienė.

„Caritas“ savanoriai dabar suka galvas, kaip galėtų savo globotinius pradžiuginti artėjančių Velykų proga. „Velykos, taip pat Kalėdos visada buvo didžiausios šventės mūsų globotiniams, o šiuo karantino metu sunku sugalvoti, kaip jiems suteikti džiaugsmo. Bet manau, kad ką nors sugalvosime“, – sakė N. Stankienė. Pasak jos, savanoriai jau svarsto, kad galbūt apdovanos globotinius pačių margintais margučiais, ar pagamins jiems ką nors gardesnio.

Gyventojai tapo „šviesūs ir gražūs“

Socialinių paslaugų centro direktorė Reda Urbaitytė, klausiama apie varguolių išgyvenimą karantino metu, pirmiausia akcentuoja šilutiškių gerumą. Ji pasakoja, jog geros valios rajono gyventojai centrui dovanojo ir mėsos, ir žuvies, ir bulvių, kitų daržovių. Direktorė pati beldėsi į ūkininkų ir gamintojų duris, ir džiaugiasi, kad jai buvo atidaryta.

„Esu dėkinga visiems, kas suprato, jog šiuo sunkiu visai Lietuvai metu labai svarbu, kad ir šie žmonės būtų izoliuoti, kad jie nekontaktuotų su kitais ir netaptų ligos platintojais“, – sakė R. Urbaitytė.

Šiuo metu centre nebėra tokių, kurie tik ateina laikinojo apnakvindinimo paslaugai. Tie, kurie tokią paslaugą gaudavo iki šiol, čia dabar gyvena nuolat. Jiems tenka ne tik vykdyti visus darbuotojų nurodymus, bet ir draugiškai sugyventi dar su trimis dešimtimis žmonių (iš jų – 4 vaikai), įsikūrusių čia esančiame Krizių centre.
Todėl centro gyvenimas irgi smarkiai keitėsi, nes dabar visi jo gyventojai gyvena karantino sąlygomis, niekur neišeidami. Tiesa, prireikus patekti pas gydytojus, į banką ar sutvarkyti dokumentus, gyventojai vežami įstaigos automobiliu ir juos lydi darbuotojas.caritas

R. Urbaitytė pastebi, kad nuolatiniai socialinių darbuotojų globotiniai tapo „šviesūs ir gražūs“, nes „velnio lašų“, žinia, karantino sąlygomis negausi. Kaip darbuotojams tai pavyko? Pasak direktorės, teko ir dabar dar tenka daug kalbėtis su gyventojais, aiškinti jiems susidariusią situaciją. Tiesa, pradžioje tie aiškinimai sulaukdavo nemažai pašaipų: „Ką čia juokus pasakojat, pasakas sekat?..“ – replikavo nakvynės namų gyventojai, pradėjus kalbą apie pasaulį okupavusią pandemiją. Bet vėliau suprato, kad epidemija nesirenka valstybių, o užkratui nesvarbu, ar tu benamis, ar priklausai elitui, jis nesirenka nei pagal lytį, nei pagal odos spalvą.

Dabar su gyventojais sugalvojama daug veiklos centro patalpose: žaidžiami įvairūs žaidimai, dalijamasi knygomis, kai kurie išeina į lauką ir tvarko teritoriją.
R. Urbaitytė patvirtina, kad taip geranoriškai izoliuotis sutiko ne visi, ir tie du minėti vyrai pareiškė, kad jie kalėjime tikrai negyvens…

Maistą gamina 30-čiai žmonių

Tiesa, keičiant įprastą tvarką teko perskirstyti ir darbuotojų darbo krūvius bei pareigas. Pasak R. Urbaitytės, šiuo metu centre kasdien tenka gaminti maistą trims dešimtims žmonių, ir tai yra tikrai didelis krūvis. Darbuotojams teko net kai kurią buities techniką iš namų atsigabenti.

Bet ji džiaugiasi, kad ir į šį procesą geranoriškai įsijungė patys gyventojai: jie kartu su darbuotojomis ruošia maistą, nuolat galvoja ką gardžiau pasigaminus.
Ir čia gyvenančiuosius remia valgykla „Šyša“, dalį maisto produktų centras gavo iš uždarytų vaikų darželių atsargų, kurias skirstė Socialinės paramos skyrius, gaunama ir „Maisto banko“ parama. Surinktais maisto produktais centro darbuotojai dar pasidalija ir su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis – išvežioja maistą joms į namus.

„Darbo krūviai dabar tikrai labai dideli, bet visi privalome tai išgyventi“, – sako R. Urbaitytė.

Maisto produktai bus

Nerimą šiomis dienomis jaučia ir nemažai šeimų, gaunančių paramą maisto produktais iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Klausdami ar karantinas nesutrukdys jiems gauti paramą, jie skambina ne tik redakcijai, bet ir į Socialinės paramos skyrių.

Šio skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis informavo, jog pernai šią paramą gaunančių žmonių buvo 4028, šiuo metu parama skirta 3760-čiai.
Maisto produktai bus dalijami apie balandžio 20 dieną, tik jų dalijimo būdas keisis. Atsiimti maisto produktų bus privalu atvykti su apsauginėmis kaukėmis, jie bus dalijami lauke, bus reikalaujama išlaikyti poros metrų atstumą nuo kitų žmonių.