24 proc. apklausos dalyvių kaip pagrindinius gyvenamosios aplinkos trūkumus įvardijo nesandarias, triukšmui bei šalčiui laidžias sienas, 17 proc. – mažos spartos internetą, 15 proc. – nusidėvėjusią buitinę techniką.
„Iki pandemijos daugelis mūsų namuose leisdavome mažiau laiko nei už jų ribų, o karantinas apvertė pasaulį aukštyn kojomis. Ilgos dienos namuose atskleidė įvairius jų trūkumus. Kita vertus, ne sava valia izoliuoti gyventojai jautėsi susierzinę, tad tokia emocinė būsena taip pat galėjo padidinti jautrumą įvairių trikdžių ar trūkumų atžvilgiu, o trūkumais galėjo tapti ir tai, kas anksčiau taip neatrodė“, – sako BTA atstovė Eglė Radeckienė.
Daugiabučiai – kaip bičių aviliai
Pirmąjį namų trūkumų trejetuką E. Radeckienė vadina pavyzdžiu, ko labiausiai reikėjo gyventojams, kai namai tapo ir biuru, ir kavine, ir laisvalaikio vieta: darbui – tinkamos vietos susikaupti bei spartaus interneto, buičiai – patikimai veikiančių ir laiką taupančių prietaisų.
Beveik kas ketvirtas gyventojas įvardijo sienų nesandarumą ir laidumą triukšmui ar šalčiui. Anksčiau dienomis tušti stovėję daugiabučiai karantino metu dūzgė it bičių aviliai, nes juose vyko darbas, vaikų mokslai ir gyvenimas, o tai atskleidė garso izoliacijos trūkumus. Prie laidumo šalčiui galimai prisidėjo ir itin šalta ir ilga praėjusi žiema.
Maža interneto sparta trūkumu tapo dėl nuotolinio darbo bei mokslo, kai vienam interneto prieigos taškui vienu metu tekdavo aptarnauti keletą įrenginių. Įvardintas buitinės technikos nusidėvėjimas taip pat nestebina, nes dažniau veikė kaitlentės, orkaitės, indaplovės.
10 proc. apklaustųjų karantiną leidžiant namuose labiausiai erzino silpna elektros instaliacija ir per maža jos galia, dar tiek pat nurodė pernelyg smalsius kaimynus, 6 proc. įvardijo vandentiekio problemas.
Daugiausiai trūkumų įžvelgė jauniausi
Labiausiai namų trūkumus buvo linkę pastebėti 18 – 25 m. amžiaus gyventojai. Tai nestebina – prie aktyvaus bendravimo, keliavimo, buvimo su draugais įpratusiems jauniems žmonėms namai karantino metu tapo vienintele buveine.
„Galima numanyti, kad karantino metu namuose laiką leidžiantiems 18 – 25 m. gyventojams kliuvo viskas: lėtas internetas, nesandarios sienos, silpna elektros instaliacija, smalsūs kaimynai. Kiek mažiau tarp jų buvo įvardijusių nusidėvėjusią buitinę techniką – gal jauni žmonės ir šiaip nelinkę daug dėmesio skirti buičiai, o maistą dažniau užsisako“, – komentuoja E. Radeckienė.
Tarp jauniausių respondentų buvo mažiausiai tokių, kurie nesusidūrė su jokiais namų trūkumais – 33 proc. O daugiausiai nepastebėjusių jokių gyvenamosios aplinkos trūkumų buvo vyriausioje, 56 m. ir daugiau amžiaus grupėje – 45,6 proc.