Kaip švenčia vestuves mūsų kraštiečiai, kokių laikosi ar nebesilaiko tradicijų ir kas dabar „ant bangos“ rengiant vieną gražiausių gyvenimo švenčių, pakalbinome tris asmenis – vestuvių planuotojus, organizatorius, vakarėlių vedėjus. Pašnekovai noriai pasidalijo savo patirtimi bei papasakojo apie šiuolaikines vestuves ir šilutiškių norus.
Daug priklauso nuo vakaro vedėjo
Jei vertintume bendrą vestuvių nuotaiką ir planavimą, tai kažkada ne tik mūsų krašte, bet ir visoje šalyje vyravusi tradicija vestuves švęsti kelias dienas su gausiu būriu svečių blėsta. Šiuo metu jaunieji dažniau renkasi jaukias, nedideles vestuves, artimiausių žmonių rate. Tiesa, kiek ilgiau švęsti linkę užsienyje gyvenantys tautiečiai: pasiilgę artimųjų, su jais nori praleisti kiek galima daugiau laiko.
Vakarėlių organizatorius, vedėjas, šilutiškis Linas Vaitkus pasakojo, kad paskutiniuoju metu jam vis dažniau tenka sudalyvauti vestuvėse ir pravesti šventinį vakarą. Anksčiau jis save, kaip vakaro vedėją, labiau realizavo asmeninėse šventėse – jubiliejuose ar gimtadieniuose. Anot Lino, šiuolaikinės vestuvės nėra gausios svečių, dažniausiai jų būna apie 30-40. Populiarėja ir tai, kad dabar visa vestuvių pagrindinė ceremonija dažniausiai būna ten, kur tęsiasi ir šventė – išsinuomotoje kaimo turizmo sodyboje. Neliko ir seno piršlių ar pulko (pabrolių ir pamergių) papročio. Paprastai vestuvėse svarbiausi yra jaunieji, antri – jų tėvai. Na, o „piršlius“ atstoja liudininkai, kurių ceremonija ir baigiasi padėjus parašus. Tad kaip bebūtų, šiais laikais planuojant vestuvių iškilmes daug priklauso nuo renginio vedėjų, kurie prisiima atsakomybę už visų gerą laiką.
Linas sako, kad jam tenka ne tik Šilutės rajone vesti vestuvių vakaro iškilmes, tad jis pastebėjo, kad bendra šios šventės madų tendencija yra panaši visur. Dabar besituokiančios poros sau šventę organizuoja taip, kad ji ne itin dideliam svečių būriui būtų įsimintina, jauki. Ir tai taip pat pareikalauja nemenkos pinigų sumos. Linas mano, kad norint iškelti šiais laikais vestuves reikia apie 10-15 tūkst. Eur.
Nori ir tradicijų
Kiek daugiau apie vestuvių planavimą ir šiuolaikines tradicijas „Šilutės naujienoms“ papasakojo jau antrą sezoną vestuvių planuotoja dirbanti Karolina Baranauskaitė. Tiesa, mergina nėra šilutiškė, tačiau jau turi patirties ir mūsų krašte, ne kartą čia padėjo surengti pamariškių gražiausią gyvenimo šventę.
Anot Karolinos, pirmas susitikimas su jaunavedžių pora prieš vestuves dažnai būna tradicinis – poros nori visko, bet nežino tiksliai ko. Todėl planų ir minčių išgryninimui vestuvių planuotojai šiais laikais atlieka svarbų vaidmenį. Pasak pašnekovės, norint susiorganizuoti sau vestuves, be abejo, reikia didelės kantrybės ir laiko. Todėl, stigdami abiejų, dažnai jaunavedžiai ir kreipiasi pagalbos į planuotojus. Pastarųjų pagalba yra aukso vertės ir tiems, kas gyvena užsienyje, bet vasarą sugrįžta į Lietuvą čia su artimaisiais atšvęsti savo šventę.
Anot Karolinos, dažniausiai į vestuves sukviečiama apie 30-50 žmonių, rečiau dalyvauja 70-80 svečių. „Šiais laikais žmonės dažniau renkasi kelti prabangesnes, bet su mažiau svečių vestuves“, – sako vestuvių planuotoja.
Žiedų sumainymo ceremonijos vietos šiuo metu populiariausios yra gamtoje, sodybose arba bažnyčiose. Nėra visai nustumtos į šoną ir tradicijos. Anot Karolinos, jei poroje tuokiasi nors vienas užsienietis, vestuvės pageidaujamos su daugiau papročių. Taip norima, kad atvykę iš užsienio giminės taip pat susipažintų su lietuviškomis tradicijomis, pamatytų, kokių jų esama.
Karolinai teko vesti vestuves ir su Joninių nakties tradicijų papročiais, taip pat dar pasitaiko pageidavimų, kad būtų daužoma lėkštė, suorganizuojant jaunosios nešimą per simbolinį lieptelį, malkų kapojimas. Vienok populiariausios tradicijos – kai tėvai jaunuosius pasitinka su duona ir druska, vėliau vakaro eigoje – šeimos židinio uždegimas, jaunosios puokštės metimas.
Svarbiausia – gera nuotaika
Tiek Linas, tiek Karolina pripažino, jog šiuo metu vestuvių, trunkančių kelias dienas, beveik neliko. Tradiciškai iškilmių šventimas trunka vieną vakarą iki kitos dienos pusryčių. Po jų dažniausiai svečiai išsiskirsto, o tada jaunimas renkasi kažkur kitur, neoficialioje aplinkoje tarp draugų, pasiausti.
Apie vestuvių planavimus ir jaunųjų norus pasikalbėjome ir su vakarėlių vedėja Vida Valutyte-Lebedeva. Anot jos, kiekvienas užsakovas dažniausiai nori tik vieno – kad vakaras būtų linksmas, visiems užimtas ir įsimintinas. Todėl dar kartą norisi priminti, jog visa šventės sėkmė ir priklauso nuo vakaro vedėjų. O jie šiais laikas atstoja ir piršlius, ir pabrolius, ir pamerges. Nes tai jų valioje, kad laiku kažkas tostą pasakytų, kad žaidime ar loterijoje sudalyvautų. Renginių vedėjai – tai žmonės, kurių pagrindinė užduotis padaryti taip, kad švenčiama proga paliktų didelį įspūdį, kad viskas vyktų smagiai, kad neliktų nė vieno nesišypsančio veido ar nepramankštintų kojų. Tokius svarbiausius pageidavimus išreiškia ir jaunavedžiai.
