Kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams tamsoje?

Prasideda metas, kai daugelis vairuotojų į darbą išvažiuoja dar sutemus, o namo grįžta vėl sutemus. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys rodo, kad ši aplinkybė turi aiškią kainą: dauguma skaudžiausių eismo įvykių įvyksta tamsiuoju paros metu. 2024 m. net 83 proc. žuvusių pėsčiųjų žuvo tamsoje – tai reikšmingai daugiau nei 3 ankstesnių metų vidurkis. Riziką didina ne tik tamsa, bet ir tai, jog ji sutampa su intensyviausiu eismo metu.

Tamsa sutampa su piku

Didžiausias iššūkis tamsiuoju sezonu yra ne pati tamsa, o tai, kad ji sutampa su ryto ir vakaro piko valandomis. Tuomet eismo dalyviams tenka susidurti su dviem riziką didinančiais veiksniais vienu metu. „Tamsiuoju metu matomumas kelyje natūraliai suprastėja: sumažėja objektų kontrastas, šlapia danga atspindi šviesą, todėl ir vairuotojų reakcijos laikas pailgėja. Jei prie to prisideda rytinis ar vakarinis skubėjimas, rizika išauga. Kelionė reikalauja daugiau kantrybės ir mažesnio greičio“, – sako „ERGO“ atstovas R. Pocius.

Tai patvirtina ir TKA duomenys: 2024 m. net 83 proc. pėsčiųjų žūčių įvyko neapšviestose vietose, kur nėra perėjų, o dalis nukentėjusiųjų nenaudojo jokių šviesą atspindinčių elementų. Be to, nors dviračių bei paspirtukų sezonas laikomas pasibaigusiu, vis dar galime juos sutikti keliuose. Todėl vairuotojams būtina išlikti ypatingai atidiems. Taip pat didėja ir incidentų su laukiniais gyvūnais skaičius.

Tamsiu metu didžiausia rizika kyla pėstiesiems ir dviratininkams. Nors jie kasmet raginami naudoti šviesą atspindinčias priemones, šių taisyklių vis dar dažnai nesilaikoma, o be jų tamsiu metu šie eismo dalyviai vairuotojams tampa pastebimi tik paskutinę akimirką. Tą patvirtina praėjusių metų duomenys: 24 tamsoje žuvę pėstieji neturėjo atšvaitų, o dviratininkų, važiavusių be atšvaitų ar žibintų, incidentų per metus padaugėjo beveik pusantro karto.

Pavojų yra daugiau

Vairuotojams tamsiuoju metu riziką kelia ir laukiniai gyvūnai. TKA duomenys rodo, kad 39 proc. susidūrimų su gyvūnais praėjusiais metais įvyko tarp 20 ir 24 val. – tuo metu, kai matomumas suprastėja labiausiai. Matomumą blogina ir dulksna, lietus, šlapdriba, drėgnas ar purvinas kelias. Visa tai išskaido šviesą ir apsunkina galimybes laiku įvertinti situaciją kelyje.

„Rytais ir vakarais vairuotojai itin dažnai susiduria su akinimu – tiek nuo atvažiuojančių automobilių žibintų, tiek nuo šlapios dangos. Jei priekinis stiklas ar žibintai nėra švarūs, akinimas gali sustiprėti kelis kartus“, – sako R. Pocius.

Todėl miškų apsuptyje esančiuose keliuose rekomenduojama rinktis mažesnį greitį, stebėti kelkraščius ir neignoruoti kelio ženklų, perspėjančių apie laukinius gyvūnus.

BNS inf.