Trims mūsų rajono kaimiškų seniūnijų gyvenvietėms neregėtai pasisekė, kai jos buvo pripažintos tikslinėmis teritorijomis, kurioms skiriamas ES finansavimas, siekiant sumažinti gyvenamosios aplinkos kokybės netolygumus, skatinant jose socialinę bei ekonominę plėtrą.
Šimtatūkstantinės investicijos miestelių infrastruktūrai gerinti netrukus pradės kapsėti Žemaičių Naumiestyje, Švėkšnoje ir Rusnėje – iš viso numatyta investuoti daugiau kaip 2,5 mln. eurų.
Savivaldybės administracijos, seniūnijos ir bendruomenių atstovai suplanavo, ką už gautas lėšas atliks, o Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai jau pritarė tiems projektams.
Naumiestiškiai gerins sporto sąlygas
Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje bus įgyvendintas projektas „Žemaičių Naumiesčio miestelio infrastruktūros atnaujinimas“, kuriam paskirta 852 941,18 Eur: ES struktūrinių fondų lėšos – 725 tūkst. Eur, LR Valstybės biudžeto lėšos – 63 970,59 Eur. Savivaldybė prisidės 63 970,59 Eur – 7,5 proc. tinkamų finansuoti išlaidų piniginiu įnašu.
Už šias lėšas Žemaičių Naumiestyje numatyta pritaikyti bendruomenės poreikiams sporto salę su holu, kabinetais, sanitariniais mazgais ir rūsiu, sutvarkyti šalia sporto salės esantį stadioną.
Kad būtų galima pritaikyti bendruomenės poreikiams šį objektą, Šilutės žemės ūkio mokykla geranoriškai perdavė anksčiau jos valdytą sporto kompleksą Savivaldybės nuosavybei.
Už programos lėšas bus įrengtas apšvietimas take nuo Žaliojo kalno iki gimnazijos, įrengtas tiltas bei pėsčiųjų ir dviračių takas per upelį, šalia Žemaičių Naumiesčio katalikų bažnyčios.
Pinigų numatyta ir senam skauduliui – Žemaičių Naumiesčio sinagogos teritorijai – sutvarkyti.
Tokio įsipareigojimo nustebintiems politikams Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis aiškino, kad bus pašalintas sovietiniais laikais atsiradęs sinagogos priestatas, o išvalyta sinagogos aplinka bus aptverta.
Švėkšniškiai laukia sutvarkyto kelio
Projekto „Švėkšnos miestelio infrastruktūros atnaujinimas“ įgyvendinimui skirta 852 941,18 Eur: ES struktūrinių fondų lėšos – 725 tūkst. Eur, LR Valstybės biudžeto lėšos – 63970,59 Eur, Savivaldybė planuoja pridėti 63970,59 Eur.
Už šią investiciją planuojama sutvarkyti Vilkėno ir Žalgirio gatvėse esančius šaligatvius, įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, apšvietimą bei automobilių stovėjimo aikštelę šalia Švėkšnos evangelikų liuteronų bažnyčios.
Svarstant šį projektą kilo politikų diskusija. Liberalsąjūdietis R.Ambrozaitis stebėjosi, kad Švėkšnos bendruomenė lengvai atiduoda jų gyvenvietės infrastruktūrai gerinti skirtus pinigus tokiems darbams, kuriuos Savivaldybė ir regioninių kelių valdytoja – Susisiekimo ministerija – turėtų tvarkyti iš kitų finansavimo šaltinių. Jis apgailestavo, kad Švėkšnos bendruomenė nepasiūlė išskirtinių idėjų, kurios galėjo būti įgyvendintos iš europinių lėšų.
Diskusiją slopino savivaldybės Tarybos narys, švėkšniškis socialdemokratas Antanas Martinkus, kuris sakė, kad seniūnijos bendruomenė labiausiai ir laukia, kada bus sutvarkytas kelias, einantis per miestelį.
Geriausias projektas – rusniškių
Projektui „Rusnės miestelio infrastruktūros atnaujinimas“ įgyvendinti skirta 805 070,34 Eur: ES struktūrinių fondų lėšos – 684 309,80 Eur, LR Valstybės biudžeto lėšos – 60 380,27 Eur, planuojama Savivaldybės dalis – 60 380,27 Eur.
Už šiuos pinigus Rusnėje planuojama sutvarkyti šaligatvius ir apšvietimą nuo Neringos gatvės pradžios iki kultūros namų, įrengti dviračių ir pėsčiųjų taką nuo naujosios Rusnės prieplaukos, Pakalnės upėje, iki Pakalnės upės Baltojo tilto, esančio Donelaičio gatvėje. Taip pat numatyta aikštelę, esančią šalia seniūnijos pastato, pritaikyti bendruomenės laisvalaikiui, fizinio aktyvumo didinimui. Suplanuota užbaigti įrengti kultūros namus, o buvusias stalių dirbtuves, esančias Rusnės specialiosios mokyklos teritorijoje, pritaikyti šarvojimo patalpoms.
Išklausęs visų trijų gyvenviečių projektus savivaldybės Tarybos narys, konservatorius Zigmantas Jaunius sakė, kad, jo nuomone, europines investicijas bendruomenės poreikiams geriausiai panaudos rusniškiai.
Komentuodamas kitus projektus Z.Jaunius irgi apgailestavo, kad nemažai numatytų darbų galėjo būti finansuojami iš kitų finansavimo šaltinių, o tikslinių teritorijų lėšomis buvo galima įgyvendinti įdomesnius sumanymus.