Tylioji liga
Virusinis hepatitas – tai virusinės kilmės kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito virusai A, B, C, D arba E. Kasmet pasaulyje hepatitu A suserga apie 1,4 mln. žmonių. Apie 254 mln. yra hepatito B viruso nešiotojai, o Lietuvoje jų yra apie 80 tūkst. Kasmet registruojama apie 1,2 mln. naujų hepatito B infekcijos atvejų, ir apie 820 tūkst. mirčių nuo šios infekcijos komplikacijų.
Hepatito D virusas plinta tik kartu su HBV infekcija, nes virusas priklauso nuo hepatito B viruso, kad galėtų daugintis. Pagal PSO vertinimus, 5 proc. žmonių, sergančių lėtiniu hepatitu B, taip pat turi hepatitą D. Tai sudaro maždaug 12 mln. infekuotųjų visame pasaulyje (0,16 proc. visos populiacijos). Didelė HDV paplitimo rizika – Artimuosiuose Rytuose, Amazonės baseino šalyse, Vidurio ir Vakarų Afrikoje, Mongolijoje, Moldovoje. Įvairiose Afrikos šalyse.
2021 m. registruota 19,5 mln. ūmių hepatito E atvejų, o nuo šios infekcijos komplikacijų mirė apie 3450 žmonių. Kasmet registruojama maždaug 20 mln. hepatito E atvejų. Rizikos grupei priklauso nėščiosios, kurių mirtingumas gali siekti 20–25 proc. ir imunosupresuoti asmenys, kuriems infekcija gali tapti lėtine.
Pasak „Hila“ infekcinių ligų gydytojos prof. Ligitos Jančorienės, virusiniu hepatitu C pasaulyje serga apie 50–58 mln. žmonių, t. y., 3 proc. gyventojų. Dažnai infekcija nesukelia jokių simptomų, todėl vadinama „tyliąja liga“. Lėtai progresuodama infekcija palaipsniui sukelia kepenų randėjimą, vystosi kepenų cirozė, pirminis kepenų vėžys.
„Hepatitai A ir E dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba nešvarias rankas ir sukelia ūminį, bet dažniausiai savaime praeinantį kepenų uždegimą. Tuo tarpu hepatitas B, C ir D įprastai perduodami per kraują ar lytinius santykius, dažnai perauga į lėtines formas, kurios daugelį metų gali tyliai žaloti kepenų ląsteles, o infekcija aptinkama tik atlikus specifinius tyrimus“, – teigia gydytoja.
Kaip laiku atpažinti?
Vienas žalingiausių virusinio hepatito požymių – gebėjimas ilgą laiką nepastebimai progresuoti. Neretai liga diagnozuojama jau pažengusiose stadijose, kai kepenų audinyje būna išsivystę struktūriniai pakitimai. Vienos pagrindinių priemonių kovojant su virusiniu hepatitu – visuomenės bei rizikos grupių patikra ir ankstyva diagnostika, leidžianti nustatyti ligą dar besimptomėje stadijoje.
„Nors kai kuriems žmonėms hepatitas gali pasireikšti apetito stoka, silpnumu, pykinimu, gelta, šleikštuliu ar karščiavimu, ypač esant A ir E hepatitams, lėtinė B ir C infekcija dažniausiai būna besimptomė. Dėl to labai svarbu nepamiršti reguliarių profilaktinių tyrimų – šiuolaikinis antivirusinis gydymas, ypač lėtinio hepatito C, yra itin efektyvus“, – teigia prof. L. Jančorienė.
Vakcinacija – viena patikimiausių apsaugos formų nuo hepatito A ir B. Lietuvoje nuo hepatito B skiepijami visi naujagimiai per pirmąją gyvenimo parą, o suaugusiesiems, priklausantiems rizikos grupėms, ši vakcina taip pat rekomenduojama. Vakcina nuo hepatito A rekomenduojama keliaujantiems į didelės rizikos šalis ir tam tikrų profesijų atstovams. Pilnai vakcinacijai reikalingos dvi dozės, kurios suteikia ilgalaikį imunitetą. Vakcinacija taip pat rekomenduojama suaugusiems, priklausantiems rizikos grupėms. Be to, vakcina nuo hepatito B apsaugo ir nuo hepatito D.
Vakcina nuo hepatito C iki šiol nesukurta, o nuo E tipo – nors ir egzistuoja kai kuriose šalyse, Europoje nėra prieinama. Anot prof. L. Jančorienės, vakcinacija nuo hepatitų A ir B išlieka viena veiksmingiausių ir patikimiausių priemonių infekcijos prevencijai.
BNS inf.