Katyčiai – žinomo rašytojo Alfredo Brusto vaikystės kaimas

katyciu istorija rasytojas brustasLiepos pradžioje Katyčiuose pristatyta Vokietijoje vokiečių kalba išleista Günter Uschtrin knyga „Wo liegt Coadjuthen“ („Kur yra Katyčiai“).

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, dalyvavusi knygos pristatyme, sakė, kad ji labai svarbi ne tik Katyčių gyventojams, bet ir visiems besidomintiems Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto istorija.

Knygoje pateiktos istorinių datų lentelės (Klaipėdos krašto (1919-1939) istorinių datų lentelė), Vokiečių ordino susikūrimo priešistorė, aprašytos prūsų gentys (pateiktos žemėlapių kopijos), Vokiečių ordino žlugimas, Prūsijos kunigaikštystės įsikūrimas, Prūsija 18 a.; prūsų lietuviai; lietuvių liaudies menas, lietuvių knygnešiai, Vydūno, V.Gaigalaičio, Rusnės gydytojo dr. Arthuro Kitelio tekstai, Klaipėdos krašto sąvoka ir krašto istorija. Ir tik nuo 184 puslapio prasideda Katyčių parapijos istorija.

Katytiškiams R.Šikšnienė pažadėjo išversti šioje knygoje pateiktą informaciją apie XX a. pradžioje šiame miestelyje augusį rašytoją Alfredą Brustą, išgarsėjusį pasaulyje savo ekspresionistine literatūrine kūryba, dramomis.

Pateikiame R.Šikšnienės išverstas ištraukas iš knygos „Kur yra Katyčiai“.

G.Uschtrin: „Kaimas yra visų istorijų pradžia“

Knygos įvade G.Uschtrin rašo: „Pirmiausiai šią knygą skiriu mano nepaprastai kantriai ir tolerantiškai žmonai Christai, kuri mane palaikė šešerius metus sudarant šią dokumentaciją. Mes kartu nesuskaitomai daug valandų, dienų ir savaičių praleidome kaupdami ir studijuodami šaltinius, kad galėtumėm šią knygą užbaigti….“

Autorius pabrėžia, jog tai – Katyčių parapijos istorinė dokumentacija (pateiktos dokumentų kopijos iš įvairių archyvų ), skirta pirmiausia Klaipėdos krašto žmonėms, iš kurių likimas atėmė tėviškę. Taip pat knyga „skirta atminti tuos, kurie neištvėrė trėmimų, deportacijų, ir tuos, kurie išliko ir gyvena svetur, taip pat likusiems tėviškėje ir iškentėjusiems gyvenimo negandas“. „Tačiau svarbiausia knygą skiriu tiems, kurie gimė jau ramiais laikais ir nori žinoti, iš kur kilo jų tėvai, seneliai. Kai kurie intensyviai ieško savo tėvų, protėvių pėdsakų, ir jiems pasiseka, jeigu gali tyliai kapinėse pastovėti prie prosenelių kapų.“

Autorius pirmiausia cituoja ištrauką iš rašytojo Ernsto Wiecherto (Ernst Wiechert 1887-1950) raštų: „Kaimas yra visų istorijų pradžia. Taip pat ir valstybės. Kaimas buvo arčiausiai žemės valstybės kūrimo pradžioje. Grūdai ir mokesčiai ateidavo iš kaimų, taip pat kaimo sūnų krauju valstybė savo didybę augino. Toks, kaip šis kaimas, buvo tūkstančiai visoje žemėje. Ne visi tokie vargingi ir tamsūs, tačiau visi paklusnūs ir pasiruošę pasiaukoti. Buvo ir karalių, kurie rašė istorijas, tačiau kaimas buvo sultys, kuriose jie savo plunksnas mirkė. Ir ne visada buvo padėkojama.

Mažasis žmogus karūnos nenešiojo, tačiau buvo malonu jį stebėti, kai jis paima javų pėdą ir krauna į derliaus vežimą. Vakare gal jis ir prisigers, ir pradės muštynes, tačiau jo sukeltos muštynės ne tokios pavojingos, kaip didžiųjų“.

Katyčiai paminėti didžiojo kunigaikščio Aleksandro išrinkimo proga

Knygoje „Kur yra Katyčiai“ nurodoma, kad pirmasis Katyčių kaimo paminėjimas raštuose buvo 1492 m. lapkričio 2 d.

Tai buvo Vokiečių Ordino Didžiojo magistro Hans von Tiefe instrukcija Klaipėdos miesto ir Ragainės miesto komtūrams, jog jie, sveikindami Didįjį Lietuvos kunigaikštį Aleksandrą jo išrinkimo didžiuoju kunigaikščiu proga, paprašytų, jog jis paragintų Žemaičių genties vadą atnaujinti taikos sutartį, ir kad pasiųstų savo įgaliotinį į kaimą, kuris vadinasi Cathegut (dabar – Katyčiai), ir tenai būtų atnaujinta sutartis dėl sienos.
Iš šio dokumento matyti, kad kaimo istorija prasidėjo daug anksčiau. img311

Apie rašytoją – giminaičio prisiminimai

Tačiau šiuo metu, kai verda diskusijos, ar reikia Šilutei rašytojo H.Zudermano muziejaus, norisi priminti apie pasaulyje irgi gerai žinomą rašytoją, kilusį iš Katyčių – Alfredą Brustą.

Knygoje „Kur yra Katyčiai“ cituojami kito Alfredo Brusto, gimusio 1923 metais Katyčiuose ir dabar gyvenančio Vokietijoje, Ritterbude, prisiminimai:

„Rašytojo Alfredo Brusto tėvas Katyčiuose turėjo parduotuvę, kavinę ir viešbutį. Jis buvo mūsų senelio Elmo Brusto, kuris iki pat 1933-10-01 dirbo seniūnu Katyčiuose, o 1934 metais tenai ir mirė, pusbrolis.

Rašytojas Alfredas Brustas visai atsitiktinai gimė Įsrutyje (Instenburg) 1891-06-15, motinai keliaujant pas savo tėvus į Giotingą (Göting). Iki penkerių metų jis gyveno pas senelius Giotinge.

Alfredo močiutė, kilusi iš Kleist giminės nusigyvenusios atšakos, įdiegė jam meilę eilėraščiams. Būdamas aštuonerių metų jis jau pradėjo rašyti eilėraščius. Jis buvo kiek kitoks. Mano tėvas su juo vaikystėje žaidė, ir jis keletą metų Katyčiuose ėjo į mokyklą.

Mano tėvas pasakojo tokią istoriją. Vieną dieną vaikai rado kuprinę ant bažnyčią juosiančios mūrinės tvoros ir nunešė ją į mokyklą. Kantorius Bonacker, pažvelgęs į sąsiuvinius, pasikvietė vieną iš didelės Brustų giminės vaikų ir tarė: „Tai juk vieno iš jūsų, nunešk į Brusto viešbutį, jis juk vaiko tėvas“.

Kuprinę pametęs Alfredas buvo jau pabėgęs. Tėvas jį rado prie ežerėlio, ir po šio įvykio jis buvo išsiųstas į Tilžės gimnaziją mokytis.

Jo klasės auklėtojas buvo Wilhelmas Storosta, kuris 1886 metais buvo gimęs Jonaičiuose, Šilokarčemos apskrityje. Jis buvo dramų kūrėjas ir filosofas, vėliau susidomėjo lietuvių kultūra ir istorija, pasivadino slapyvardžiu Vydūnas ir kovojo už lietuviškumą.

Iš A.Brusto romanų Katyčių kaimo žmonės šaipydavosi (novelės „Juta ir Julia“ veiksmas vyksta Katyčiuose). Jie sakydavo, kad A.Brustas yra „jautruolis“, t.y. per daug jautrus. Jo dramos buvo statomos teatruose.

Aš, būdamas Herderio gimnazijos mokinys, Šilokarčemoje iš vyresnių mokinių sužinojau, jog A.Brusto romanai „Degantis ledas“ („Eisbrand“) ir „Išganytojo mūšis“ („Schlacht der Heilande“) buvo įtraukti į mokymosi programą pirmojoje gimnazijos pakopoje.

Alfredas Brustas mirė varge. Naciai jo kūrinius sunaikino. Mano motina po tremties užmezgė kontaktus su jo žmona. Ji skundėsi sunkiu savo likimu ir apie rašytojo kūrinius nieko nenorėjo girdėti, nes turėdama dešimt vaikų, tikrai nelengvai gyveno“.

Enciklopedinės žinios

„Alfredas Brustas – tikras Klaipėdos krašto gyventojas, kilęs iš Katyčių. Gimė 1891 m. birželio 15 d. gimė Įsrutyje, motinai keliaujant pas tėvus į Giotingą. Mirė 1934 m. rugsėjo 18 d. Karaliaučiuje, Prūsija.

Pradžios mokyklą lankė Katyčiuose, vėliau mokėsi Tilžės gimnazijoje ir prekybos mokykloje. Baigęs dirbo laikraščio „Tilsiter Zeitung“ (Tilžės laikraštis) redakcijoje.

Pirmojo pasaulinio karo metais A.Brustas dirbo karo spaudos cenzūros skyriuose Kaune, Vilniuje ir Rygoje. Tuomet susipažino su rašytojais  Richardu Dehmel, Hugo von Hoffmanstahl ir dailininku Karlu Schmidt -Rotfluf.

Būdamas literatūrinio ekspresionizmo atstovas bandė perteikti technikos ir gamtos konfliktą. Pažintis su to meto žydų gyvenimu jo kūrybai davė medžiagos ilgiems metams. Kaip ir draugystė su Peter Gast, prasidėjusi dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Per Peterį Gastą jis susipažino su  Friedricho Nitsches (Nytčė) kūryba.

Pats A.Brustas rašė dramas, romanus ir taip pat lyrikos kūrinius. A.Brusto vieno veiksmo dramos yra priskiriamos literatūriniam ekspresionizmui, ir to meto garsūs režisieriai jo kūrinius statė teatruose. Savo prozos veikaluose jis nagrinėja religines temas ir gilinasi į Prūsų tautos likimą tėviškėje – Rytų Prūsijoje.

1926 m. A.Brusto romanas „Dingusi žemė“ buvo nominuotas Kleisto premijai.  1929 metais A.Brustas ją ir gavo. Civilizacijos kritika yra pagrindinė romano „Degantis ledas“ („Eisbrand“, 1933 m.), tema.

A.Brustas priklausė ir ekspresionistų architektų grupei „Stiklinė grandinė“ („Glõserne Kette“), vadovaujama Bruno Taut.

1915-1925 metais gyveno Šilokarčemoje (dabar – Šilutė), po to – Krante (Cranz, dabar – Zelenogradskas), o vėliau – Karaliaučiuje.

Po nacionalsocialistų įsigalėjimo Vokietijoje A.Brustas 1933 m. spalio mėnesį kartu su 87 rašytojais pasirašė Adolfą Hitlerį garbinusį įžadą. Tačiau šį faktą reikia priimti gana kritiškai, nes Alfredas Brustas nesijautė priklausąs kokiai nors ideologinei grupei. Nors pradžioje nacionalsocialistai sveikino jo raštus, kaip garbinančius tėviškę, tačiau greit paskelbė jo kūrybą dekadentiška ir uždraudė jo kūrinius teatre, pašalino iš prekybos.

Jo kūrybinis palikimas, 1945 metais buvęs Karaliaučiuje, neišliko. Sūnaus Cornelijaus surinkti laiškai ir dokumentai šiuo metu yra saugomi Vokietijos literatūriniame archyve Marbache.

Kūriniai
1. „Žaidimai“, drama, 1920
2. „Tolkening“, drama – trilogija, 1921-1923
3. „Autoportretas“ („Selbstbild“), autobiografija. 1923
4. „Dangaus keliai“ („Himmelstrassen“), pasakojimai, 1923
5. „Prarasta žemė“ („Die verlorenė Erde“), romanas, 1926
6. „Condatus“, dramatiška išpažintis, 1927
7. „Juta ir Julia“ („Juta und Jula“), novelė, 1928
8. „Aš esu“ („Ich bin“), eilėraščiai, 1929
9. „Šventiška santuoka“ („Festliche Ehe“), romanas, 1930
10. „Degantis ledas“ („Eisbrand“), romanas, 1933

Gyvenimo datos

1891 iki 1914

1891 m. birželio 15 d. gimė Įsrutyje.
Katyčiuose lanko pradžios mokyklą.
Lanko Tilžės realinę gimnaziją (klasės auklėtojas – lietuvių filosofas ir rašytojas Vydūnas).
XX a. pradžioje publikuoja pirmuosius eilėraščius.
Iki 1910 m. mokosi prekybos mokykloje Tilžėje.
1910 m. Tilžės miesto teatre pastatomas pirmas jo vieno veiksmo spektaklis. Pagrindinį vaidmenį atlieka Siolli.
Dirba laikraštyje „Tilsitter Zeitung“.
1912 m. dirba „Annaberger Wochenschau“ redakcijoje. Susidraugauja su kompozitoriumi Peter Gast.
1914 m. rašo feljetonus laikraščiams „Berliner Tageblatt“ („Berlyno dienraštis“), „Stetiner Abendpost“ („Štetino vakaro paštas“), „Zeitgeist“ („Laikmečio dvasia“) ir „Weltspiegel“ („Pasaulio veidrodis“).
1914 m. susituokia.

1914 iki 1923 m.

Nuo 1914 m. – karo tarnyba Rytų fronte karinės spaudos cenzūros skyriuje. Susipažįsta su Richard Dehmel, Karl Schmidt – Rottluf, Herbert Eulenberg, Magnus Zeller, Sammy Gronemnn, Harmann Struck ir Arnold Zweig.
1918 m. Rygos kareivių tarybos delegatas.
1918 m. užmezga ryšius su ekspresionistų architektų grupe „Stiklinė grandinė“ („Glõserne Kette“), vadovaujama Bruno Taut. A.Brusto kūriniai pasirodo slapyvardžiu Cor.
Karo ir pokario metais pasirodo jo svarbiausios dramos.
1923 m. A.Brustas pradeda rašyti prozą.
Iš Šilokarčemos persikelia į Krancą (Cranz) Kuršių nerijoje.
1923 m. Kurt Wolf leidykla išleidžia A.Brusto trumpų pasakojimų tomą. „Himelstrasse“ („Dangaus kelias“) – jo paskutinis kūrinys, išleistas šioje leidykloje.

1923 iki 1934 m.

1926 pasirodo romanas „Prarasta žemė“.
1929 m. už šį romaną gauna Kleisto premiją.
Publikuojamas A.Brusto vienintelis lyrikos tomas.
1931 m. A.Brustas su šeima (dešimt vaikų) persikelia gyventi į Karaliaučių.
1934 rugsėjo 18 d. rašytojas dėl plaučių tuberkuliozės miršta Karaliaučiuje.

Kviečiame rugpjūčio 2 d. 17.30 į Hermano Zudermano muziejuje (Macikų k.) organizuojamą susitikimą su prof. Walter Rix,
H.Zudermano kūrybos tyrinėtoju.

Profesorius 1980 metais išleido knygą „Hermann Sudermann. Werk und Wirkung” („Hermanas Zudermanas. Kūryba ir veikla”).

Prof. W.Rix su dukra, menotyrininke Almut ir draugais dr. Frank Schepke, bei Jörn Schepke atvyksta dalyvauti Pagėgiuose, Vilkyškiuose bei Šereiklaukyje organizuojamuose renginiuose, skirtuose Rytų Prūsijos prezidento Hainriko Teodoro fon Šiono (Heinrich Theodor von Schön) 160-osioms metinėms.

Svečias jau birželio mėnesį pranešė, jog apsistos Šilutėje ir nori H.Zudermano muziejui perduoti eksponatą.

Kilus diskusijai dėl H.Zudermano ekspozicijos uždarymo, paprašėme sudalyvauti viešoje diskusijoje su miesto visuomene.
W.Rix mielai sutiko, tad kviečiame visus, neabejingus krašto paveldo išsaugojimo klausimams dalyvauti šioje diskusijoje.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.