Kelių direkcija daug nežada – baksnoja į Seimo kišenę

Kelininku 5Potvynio vandens ir transporto priemonių sudarkytų kelių kasmetinis tvarkymas, Rusnės estakados statyba – tai kova su problemos padariniais, o ne su priežastimis.

Atkurta Lietuvos valstybė nesugebėjo išsaugoti Pamario krašto polderių sistemos ir apleido Nemuną seklumomis, kurios kasmet provokuoja vis didesnius potvynius.

Tokios mintys buvo išsakytos Savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos darbuotojų susitikime, kuris įvyko šios savaitės pradžioje.

Pamatė prasčiausius kelių ruožus

Antradienį Šilutės rajone lankėsi visa Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) prie Susisiekimo ministerijos vadovybė.

Rajono valdžia, seniūnai nuo pat ankstyvo ryto porą valandų rodė svečiams prasčiausius Šilutės miesto gatvių ir rajono kelių ruožus, jau pastatytas ir statomas žiedines sankryžas.

Merė Daiva Žebelienė, Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis ir Ūkio skyriaus vedėjas Sigitas Šeputis Kelių direkcijos vadovams parodė Dariaus ir Girėno gatvės ruožą iki Techninių apžiūrų centro – šioje gatvelėje žvyro sluoksnis išpiltas jau prieš dvejus metus, bet asfaltuoti iki šiol neprisiruošiama. Trūks plyš reikia kuo greičiau atnaujinti pėsčiųjų takus link Traksėdžių ir Žemės ūkio mokyklos.

Kelių direkcijos vadovai akivaizdžiai įsitikino, kad pėsčiųjų tiltelis per Šyšą, kuris veda iš Darbininkų kvartalo į stadioną, jau yra avarinės būklės.

Dar kelių direkcijos vadovybei neišvažiavus iš Šilutės, jau buvo išspręsta žiedinės sankryžos Klaipėdos gatvėje, prie prekybos centro „Pamarys“, problema. Kelininkai operatyviai pertvarkė atitvarus, kurie trukdė didesniems sunkvežimiams manevruoti.KELININKU 14

Po Šilutės gatvių apžvalgos vicemero Šarūno Laužiko valdomoje poilsio ir laisvalaikio sodyboje „Ventainė“ visą dieną vyko seminaras „Dėl vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūros ir plėtros gerinimo. Savivaldybių tarybų ir Kelių direkcijos sprendimai, kurie turėtų pagerinti saugaus eismo sąlygas“.

Reikia užtikrinto finansavimo

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kamarauskas fotovaizdais ir skaičių suvestinėmis seminaro dalyviams papasakojo apie potvynių žalą keliams ir tiltams.

Jo duomenimis, Šilutės rajone kasmet šešių seniūnijų keliai nukenčia nuo potvynio vandens, o daugiausia problemų turi Rusnės, Šilutės ir Juknaičių seniūnijos.

Kasmet potvyniai nuo didžiosios žemės atkerta apie 27 kaimus, 50 km kelių atsiduria po vandeniu. Žvyrkeliai įmirksta, paskui juos išklampoja technika.

Pasak V.Kamarausko, Vyriausybė skiria paramą tiems keliams tvarkyti: 2011 metais gauta 400 tūkst. Lt, 2012 metais – 200 tūkst. Lt, 2013 metais – 400 tūkst. Lt. Tačiau ką už tokias lėšas galima padaryti? V.Kamarauskas pateikė vieną pavyzdį: Juknaičių seniūnijoje vadinamojo „Gyvybės kelio“ kelių šimtų metrų rekonstrukcija kainavo 360 tūkstančių litų. Kitoms seniūnijoms, galima sakyti, neliko nieko.
Savivaldybės administracijos direktorius R.Ambrozaitis mano, jog Šilutės savivaldybei turėtų būti skirtas kasmetinis tikslinis finansavimas potvynio sugadintiems keliams tvarkyti, nelaukiant, kad Savivaldybė surašytų prašymą Vyriausybei skirti lėšų iš rezervo fondo.

Kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas sakė, kad mielai skirtų tokį tikslinį finansavimą, jeigu Seimas tam tikslui numatytų daugiau lėšų direkcijos biudžete.

S.Skrinskas nežadėjo kitais metais Šilutei skirti daugiau Kelių programos lėšų nei šiemet, nes kitų metų biudžetas vargu ar daug padidės.

Apleista polderių sistema

Gvildenant Kelių programos lėšų panaudojimo, kasmetinių potvynių padarinių rajono keliams, estakados ant Rusnės kelio klausimus, valdininkai išdrįso pasakyti tiesą: lėšos švaistomos potvynių padariniams glaistyti, o vis ilgėjančių potvynių problema nesprendžiama.

Nepakankamai finansuojama polderių sistemos priežiūra, Nemuno deltos upių užakusios žiotys – tai pagrindinės priežastys, kodėl didėja potvynių apimtys ir kasmet reikia vis daugiau lėšų vietinės reikšmės keliams atstatyti.

KELININKU 11Polderių sistema Pamario krašte, kuri buvo pradėta statyti XX a. pradžioje ir išpuoselėta sovietmečiu, per du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius bemaž sunaikinta. Tokią karčią tiesą apie situaciją išdrįso pasakyti Kelių direkcijos Vietinių kelių skyriaus vedėjas Stanislovas Stančikas. Jo nuomone, dabar turime liūdnas pasekmes – potvyniai trunka nebe dvi tris savaites, kaip būdavo įprasta, bet iki penkių mėnesių, kaip buvo praėjusią žiemą. Potvynio vanduo apsemia vis didesnius žemių plotus ir gadina vis daugiau kelių.

Jam pritarė seniausiu kelininku save pavadinęs UAB „Šilutės automobilių keliai“ direktorius Almutas Dumašius ir Klaipėdos regiono Šilutės kelių tarnybos viršininkas Algirdas Jakubauskas. Jie patikino, kad tokių potvynių, kokie buvo pastaraisiais metais, jie nėra regėję nuo praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio, kai pradėjo darbuotis šiame krašte.

Pasak A.Dumašiaus, Vyriausybė turi prisiminti ir rimtai svarstyti kadaise siūlytus potvynių suvaldymo sprendimus: pylimais apriboti Nemuno pakrantes ir išvalyti seklumas Nemuno deltos upių vagose. Sekliose upėse menkiausios ledų sangrūdos priverčia Nemuno vandenis tekėti žemupio pievomis ir kasmet niekais paverčia sutvarkytus žvyrkelius.

Prakalbus apie upių vagų valymą, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis replikavo, kad aplinkosaugos biurokratai turi ypatingas galias trukdyti ūkinei veiklai. Jo nuomone, nelogiška yra situacija, kai minėtoje ministerijoje sugebama greit palaiminti 3,5 mln. Lt vertės projektą Europoje retam paukščiukui – meldinei nendrinukei apsaugoti, bet per kelerius metus niekaip nesutinkama pritarti, jog už porą šimtų tūkstančių litų būtų pagilintos užakusios Pakalnės upės žiotys.

Estakados statyba – anksčiausiai po dviejų žiemų

Kelių direkcijos direktorius S.Skrinskas seminaro dalyviams pranešė, kad jau įvyko Rusnės estakados projektavimo darbų viešasis pirkimas ir jeigu konkurso rezultatai nebus apskųsti, per porą savaičių bus pasirašyta sutartis.

Tačiau, pasak S.Skrinsko, konkrečius darbus, kai prie statybų aikštelės prisiartins pirmieji buldozeriai, rusniškiai galės pamatyti anksčiausiai po dviejų žiemų. Ir tai – tik tuo atveju, jeigu Seimas suras lėšų statyboms.

Šiuos žodžius jis tarė, žvelgdamas į Seimo Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininką R.Žemaitaitį.

Minėtas politikas jau norėjo užtikrinti, kad pinigai bus skirti, juolab kad jis pats Rusnėje turi namus, tačiau S.Skrinskas jį pertraukė per pusę sakinio. Liežuvio neprilaikančiam politikui jis priminė, jog niekas nenori naujų viešųjų ir privačių interesų painiojimo skandalų.

S.Skrinsko nuomone, Seimo nario pradėtas sakinys yra tik pokštas.

S.Skrinskas paminėjo, kad iki 2014 metų vasario projektuotojai bus įpareigoti pateikti 5 planuojamos statyti estakados variantus, vėliau mažiausiai apie 9 mėnesius vyks įvairiausių hidrotechninių tyrimų bei techninio projektavimo darbai.

Rajono merė D.Žebelienė „Šilutės naujienoms“ sakė, jog yra patenkinta Savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovybių susitikimu. Jos nuomone, Kelių direkcijos valdininkai dabar turės tikresnį supratimą apie mūsų krašto kelių priežiūros specifiką.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.